KEBLI SITUACIJA
Lėšos kultūros ir meno projektams įstrigo įstatymų labirinte
Iš Klaipėdos savivaldybės 2004 metų biudžeto šiemet buvo numatyta skirti 300 tūkstančių litų paremti kultūros ir meno projektams. Kultūros skyrius svarstė net 117 paraiškų. Kaip dabar paaiškėjo, tokiu būdu paremti kultūrą ir meną miesto valdžia nebeturi teisės – pasikeitė įstatymai. O savivaldybei tai gresia kantrybės netekusių Klaipėdos kultūros ir meno kūrėjų piketais.
Pinigų negaus?
Bet trečiadienį vykusiame Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdyje apie tai nebuvo net užsiminta. Komitetas lyg niekur nieko svarstė biudžeto lėšų paskirstymo kultūros projektams remti klausimą.
Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetas be ilgų diskusijų pritarė Kultūros skyriaus siūlymams ir patvirtino savivaldybės ketinimus iš dalies paremti 12 mieste vykstančių švenčių ir festivalių (90 tūkst. litų), 13 meno projektų (67 tūkst. litų), 16 jaunimo kultūrinių projektų (33 tūkst. litų), 14 kilnojamojo kultūros paveldo, etninės kultūros propagavimo ir apsaugos projektų (25 tūkst. litų) bei 10 miesto kultūrai ir istorijai aktualių leidybos projektų (40 tūkst. litų).
Dėl tautinių mažumų projektų (25 tūkst. litų) ir meninės saviveiklos bei visuomeninių organizacijų programų (20 tūkst. litų) komitetas apsispręs kitame posėdyje, po savaitės. Mat jo nariai nori įsigilinti į kai kuriuos latvių, žydų ir rusų kultūros bendrijų sumanymus ir galbūt kitaip perskirstyti finansinę paramą, nei siūlo Kultūros skyrius. Projektuose prašomos finansinės paramos poreikį šiemet ketinama patenkinti vos 25-37 procentais.
Atrodo, beliko žengti šį paskutinį žingsnį, ir tie kad ir nedideli pinigai nedelsiant bus pervesti daugiau nei šimto kultūros ir meno projektų reikmėms. Taip būdavo kasmet. Bet šiemet, kaip „Klaipėdai“ tvirtino miesto Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė, dar reikės palaukti. Ir išvis, anot jos, nežinia, ar tie pinigai projektų rengėjus kada nors pasieks.
Atsiklaus ministerijos
Tikėtina, kad tie 300 tūkstančių ilgam įstrigs biurokratiniuose ir įstatymų labirintuose. Pasikeitus Savivaldos, Biudžeto sandaros įstatymams, panaikinus Visuomeninių organizacijų įstatymą ir priėmus Asociacijų įstatymą, pasak N. Laužikienės, savivaldybės Finansų ir Kultūros skyriai skirtingai traktuoja tolimesnes galimybes remti visuomeninių organizacijų bei viešųjų įstaigų teikiamus kultūros ir meno projektus.
„Mūsų savivaldybės Finansų skyrius įsipareigojo parengti paklausimą Finansų ministerijai, kokiais teisėtais būdais galėtume tai daryti dabar ir ateityje. Šiuo metu pervesti paskirstytas lėšas, kaip tvirtina finansininkai, būtų neteisėta, ir jie tam griežtai pasipriešino“, –- komentavo situaciją miesto Kultūros skyriaus vedėja.
Jos nepatenkina finansininkų siūloma neva išeitis – remti kultūros projektus, taikant Viešųjų pirkimų įstatymą. „Meninę idėją pirkti, kaip bet kurią kitą viešą paslaugą? Juolab kad pagal viešųjų pirkimų procedūras idėją turėtume siūlyti mes, vadinamieji pirkėjai, o ne meno ir kultūros kūrėjai, – stebėjosi N.Laužikienė. – Juk tai ne tas pats, kaip skelbti viešą konkursą, kas išveš miesto šiukšles.“
Menas į skolą
Kol savivaldybėje vyksta diskusijos ir laukiama atsakymo iš Finansų ministerijos, miesto kultūrinis gyvenimas nestovi vietoje. Ruošiamasi tradicinėms šventėms ir festivaliams, teatrai stato spektaklius, knygos keliauja į leidyklas. Finansinės paramos iš savivaldybės besitikintys projektų autoriai ir dalyviai daug ką daro į skolą. O tai visuomet brangiau. Paaiškėjus, jog tos paramos nebus, ne vienas projektas gali sužlugti, nes kad ir simbolinis miesto įnašas – kaip vizitinė kortelė ieškant kitų finansuotojų.
Keblioje padėtyje atsidūrė daugelis kultūros ir meno projektų rengėjų. Jie neturi laiko laukti, kada bus pakeisti, patobulinti įstatymai, kurie dabar įvairiai interpretuojami.
N. Laužikienės nuomone, šioje situacijoje miesto taryba turėtų priimti politinį sprendimą ir užbaigti, kas pradėta. Kitaip kantrybės netekę daugiau nei šimto projektų rengėjai į piketą prie savivaldybės gali atsivesti tūkstančius jų dalyvių. Bet gal politikai tikisi, kad menininkai nepiketuos. Jie ne tokie vieningi, kaip runkelių augintojai.
Naujausi komentarai