Žemės pirkimo sandorius būtina griežtinti, tačiau pardavėjas, spręsdamas, kam parduoti žemę, vis tiek galės rinktis geriausią kainą, kaip tikina žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Pasak jo, norima, kad žemę iš savininkų įsigytų jų kaimynai ar žemės nuomininkai.

"Tai leistų užkirsti kelią galimoms spekuliacijoms žeme, pirmumą pirkti žemę suteikus kaimynams arba žemės nuomininkams, – vakar po Vyriausybės pasitarimo sakė K.Starkevičius ir pridūrė: – Viską lems kaina."

Siekdama užkirsti kelią spekuliacijoms, kai Lietuvoje superkami dideli žemės plotai, Vyriausybė pavedė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) parengti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo projektus.

"Esmė tokia, kad sandoris, jeigu vyktų, ateina žmogus pas notarus, šie informuoja atitinkamą tarnybą – Žemės tarnybą – ir per nustatytą laiką tarnyba turi informuot kaimynus, kad parduodama žemė", – teigė K.Starkevičius. Pasak jo, savininkai tik laimės, nes vis vien bus parduodama tam asmeniui, kuris pasiūlys didžiausią kainą.

"Jeigu kaimynai nepirks žemės, tai pirks tas asmuo, kuris yra nustatytas pardavėjo", – teigė K.Starkevičius.

Numatoma, kad pirkėjas turės užpildyti deklaraciją – pateikti duomenis apie savo ir su juo susijusių asmenų įsigytą žemę, pajamų šaltinį, sutartą pirkimo–pardavimo sumą.

Teigiama, kad tai išspręstų problemas, kai tie patys asmenys įsteigia kelias įmones ir per jas įsigyja daugiau nei leidžiamą maksimalų plotą – 500 hektarų.

"Tai vienas iš bandymų užkirsti kelią, kai per susijusius asmenis Lietuvoje užsieniečiai įsigyja žemės. Taip pat siūloma, kad maksimalus įsigyjamas plotas būtų taikomas ne konkrečiam asmeniui, o asmeniui ir su juo susijusiems asmenims", – sakė ŽŪM Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė.

Ministerija taip pat siūlo, kad institucijos galėtų atsisakyti iš karto tvirtinti pirkimo–pardavimo sandorį, jei nustato, kad žemės sklypą įsigyja asmuo, neužsiimantis žemės ūkio veikla arba susiję asmenys turi maksimalų leidžiamą įsigyti žemės plotą. Taip pat sandoris galėtų būti netvirtinamas, jei sklypas būtų parduodamas ne pasirinktam pirkėjui, o kitam asmeniui žemės konsolidavimo tikslais.

Tačiau G.Tumalavičienė aiškino, jog tai nereiškia, kad bus visiškai uždrausta sudaryti sandorį. Pasak jos, institucijos netvirtintų sandorio, o tris mėnesius ieškotų tinkamesnio pirkėjo. Ji teigė, kad, neatsiradus kitų žemės pirkėjų, galiausiai ją įsigyti galėtų asmuo, kuris turi daug antrinių įmonių ar yra susijęs su užsieniečiais.

"Mes kol kas nesiūlome visiškai uždrausti įsigyti, nes turime apginti ir pardavėjo interesus, kuriam galbūt reikia pinigų", – aiškino G.Tumalavičienė.

Dabar Lietuvos įstatymai numato, kad užsieniečiai, išskyrus tuos, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, taip pat užsienio įmonės, Lietuvoje įsteigusios atstovybę, iki 2014 m. balandžio 30 d. negali įsigyti žemės.