Leidimas dokumentuose naudoti „w" neišspręstų problemų?

Daugumos negerbimas didina socialinę įtampą, kurios mums tikrai nereikia. Yra viena žmogaus patogumui turėti ir anglišką užrašą. Mes esame Europos dalis nuo seniausių laikų. Aš esu archeologas ir tyrinėju seniausią krašto istoriją. Mes 11 tūkst. metų, kai po paskutinio ledynmečio čia atėjo žmonės, esame europidai. Mums niekada nereikėjo veržtis į Europą ir būti Europa, nes mes genetiškai esame jos dalis. Nežinau, ar noras primygtinai bėgti prieš vežimą tikrai reikalingas. Reikia pasverti tokius dalykus, užsidėti mažiau naujų rūpesčių.

– Kokia yra Latvijos patirtis dėl asmenvardžių rašymo? Žinome, kad latviai  šį klausimą išsprendė gana nesudėtingai.

– Taip, iš tikrųjų. Juk žinome, kad pilietiškumo ir pilietybės klausimai Latvijoje riedėjo kitokia vaga nei Lietuvoje. Mes automatiškai visus padarėme piliečiais. Latvija to nedarė. Buvo aklimatizacijos laikas. Manau, kad latvių sprendimas leisti rašyti ne valstybine kalba kitų įrašų skyriuje, o ne pagrindiniame skyriuje, yra protingas, nes tai – pagarba žmonėms, kurie ten gyvena.

Iš tikrųjų turime lenkų, kitų tautybių gyventojų. Jie yra mūsų piliečiai. Jeigu jiems tai svarbu (o jiems tai svarbu), turime ieškoti galimybių, kaip padaryti, kad jiems būtų gera, kad jie jaustųsi saugiai. Kitas dalykas – tai rašome ne pagrindiniame skyriuje. Kyla keistas klausimas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos pasas ar kitos valstybės dokumentas skirstomas į tam tikras dalis – pagrindinė dalis, kitų įrašų skyrius, dar kažkokia dalis. Taip nėra. Tai yra valstybinis dokumentas, kurio tikslumą ir teisingumą liudija visa Lietuvos Respublika.

Jei pagrindiniame lape yra įrašyta „Eugenijus Jovaiša“, o kitų įrašų skyriuje įrašyta taip, kaip aš transkribuosiu lotyniškai, kad neturėčiau problemų skraidydamas avialinijomis, nėra jokios diskriminacijos. Tai yra tas pats oficialus Lietuvos dokumentas. Čia teisine prasme negali būti kokių nors problemų. Tai yra moralinio pobūdžio problemos – ai, matote, vis dėlto ne pagrindinis lapas, bet jis veikia. Su tuo reikia sutikti. Pagaliau, galime svarstyti – galbūt ir tame pagrindiniame lape įrašyti „Eugenijus Jovaiša“ ir transkripciją, jei aš to noriu.

Vis dėlto veikia žmogaus noras ir jo apsisprendimas, bet tai negali pereiti į valstybinę duomenų bazę, negali pakeisti mūsų valstybėje naudojamų įrašų sistemos. Tai valstybės iš vienos pusės juridiškai patvirtinama žmogaus tapatybė ir tuo žmonės tikrai gali pasitenkinti. Mano giliausiu įsitikinimu, tai išspręstų dabar esamas problemas.

–  Ir mes tą problemą visą laiką keliame.

– Pasakysiu Nepriklausomybės akto signataro Česlavo Okinčico žodžius – visa ši problema negali liesti lietuvių kalbos (jos vartosenos, struktūros ir kitų dalykų), nes lietuvių kalba yra mūsų bendra Lietuvos piliečių kalba. Jo manymu, turėtų būti priimtas politinis sprendimas, kuris negalėtų ir neturėtų daryti įtakos lietuvių kalbos likimui ir (tai jau mano žodžiai) griauti jos pamatų.