- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvija pasisako už tai, kad atsisakius sezoninio laiko keitimo šalyje būtų laikomasi vasaros laiko, sakoma Ekonomikos ministerijos ataskaitoje, kuri antradienį buvo perskaityta vyriausybės uždarame posėdyje.
Kol Europos Komisija nepatvirtino sprendimo atsisakyti sezoninio laiko keitimo, pavasarį visos ES valstybės pereis prie vasaros laiko, o rudenį – prie žiemos, sakoma ataskaitoje.
Kai Europos Komisija priims atitinkamą direktyvą, Latvija yra pasirengusi laikytis vasaros laiko (GMT+3) ir jo nebekeisti.
Sezoninio laiko keitimas Latvijoje buvo įvestas 1981 metais. Nuo 1997 metų vasaros laikas šalyje įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir galioja iki paskutinio spalio sekmadienio.
Šiemet vasaros laikas Latvijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, įsigalios nuo kovo 31 dienos.
Pernai gruodį Baltijos šalių premjerai Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga (ES) atsisakys kasmetinio laikrodžių sukiojimo.
„Su kolegomis sutarėme išlaikyti bendrą laiko juostą tarp Baltijos šalių ir ateityje“, – tąsyk sakė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Vis dėlto premjerai neatskleidė, koks galėtų būti pasirinktas bendras laikas – vasaros ar žiemos.
Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) teigė, kad jo šalis norėtų, jog dėl bendros laiko juostos būtų susitarta ir su Suomija.
ES sutaria, kad laiko sukiojimo galima būtų atsisakyti nuo 2021 metų, nors Europos Komisija siūlė ankstesnį terminą.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginus su žiemos laiku. Tuo tarpu esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.
Vasaros laikas kasmet įvedamas daugumoje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Šios tvarkos šalininkai sako, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką.
Kritikai teigia, kad kasmetinis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, jie pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų.
Gruodį atliktos apklausos rezultatai rodė, kad daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, jog Europos Sąjungoje (ES) atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas.
Susisiekimo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad nuolatinį vasaros laiką būtų linkę pasirinkti 62 proc. gyventojų. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai.
Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose.
Dešimtadaliui respondentų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...