Lana Pauls: „Žvaigždžių gyvenimas mums nemalonus“
Raimondo Paulo koncerte penktoje eilėje sėdėjusi moteris iš pažiūros nepaprastai priminė Maestro žmoną.
Per pertrauką, kai nepažįstamoji, išskubėjusi iš salės, pasuko tarnybinio įėjimo link, abejonės išsisklaidė: tai ji, Lana Pauls.
Prisipažino, kad iki šiol su žurnalistais bendraudavo kartu dalyvaujant ir vyrui. „Klaipėdai“ išskirtinį interviu Žvejų kultūros rūmuose ji davė viena po dešimties metų pertraukos.
– Ar mėgstate Maestro muzikos klausytis salėje, kaip šiandien?
– Labai patinka tie trys jo miuziklai, kurių ištraukos skambėjo pirmoje dalyje. Kai prieš daugelį metų Raimondas mano akyse kūrė „Sesę Keri“, aš verkiau.
– Moteriškas klausimas: ar sunku gyventi su genijumi?
– Įdomu. Kartais pavydžiu pati sau. Juk tai Dievo dovana – būti greta, kai iš po kompozitoriaus pirštų liejasi nauja melodija. Per 45 metus, kuriuos esame kartu, jis nė karto vienodai nesugrojo nė vieno savo kūrinio. Kaskart nauja improvizacija.
– Kaip vertinate šiuolaikinę Rusijos estradą, kuriai kažkada tiek daug kūrė jūsų vyras?
– Mano susidomėjimas Rusijos estrada baigėsi pasirodžius Mašai Rasputinai. Daugiau nebenorėjau klausytis. Taip pat nemėgstu muzikos, kuri be elektros nebeskamba.
– Kaip geriau paklausti: ar sunku gyventi vyro šlovės šešėlyje, ar vyro šlovės spinduliuose?
– Nei viena, nei kita. Man pakanka savo pačios draugijos, tikiuosi, kad, sulaukusi 66-erių, esu susiformavusi asmenybė. Juk ne veltui tiek metų esame kartu.
Vienu metu norėjau turėti savo darbą, tačiau tai sukėlė didžiulį Raimondo pasipiktinimą. Auginau dukrą, prižiūrėjau vyresniąją vaikaitę Aną Mariją. Jaunesnės, Monikos, neteko – ji gimė Danijoje.
Dabar turiu mažiau rūpesčių. Daug skaitau, ypač mėgstu rusų literatūrą. Laikraščiuose ir televizijoje domina tik informaciniai pranešimai, išskyrus aukštuomenės naujienas – man tai neįdomu. Su vyru aplankome visus koncertus – Rygoje kultūrinis gyvenimas verda.
– Ar po Rygą laisvai vaikštote, gerbėjai neįkyri?
– Gyvename pačiame centre, prie Domo katedros. Viskas greta – ir teatrai, ir parduotuvės. Žmonės sveikinasi ir ramiai eina pro šalį. Nereikia patiems kelti šurmulio aplink save, kaip kai kurios „žvaigždės“, ir viskas bus gerai.
Vasarą, kai atvažiuoja vaikaitės, kraustomės į užmiesčio namą prie ežero. Namas paprastas, tačiau vieta labai graži. Ir jame, ir bute mieste viską darau pati – mes nemėgstame svetimų žmonių. Kartais ateina moteris padėti tvarkytis, bet ji jau kaip sava.
– Viename interviu Ala Pugačiova pasakojo, kaip jūs mokėte ją būti geros formos. Arbatą gerti iš šaukštelio, nesiprausti vandeniu...
– Kas per kvailystė! O kuo gi praustis? Į kirpyklas ir kosmetikos salonus nevaikštau, viską darau pati, net ir kerpuosi. Į parduotuves – tik kai prireikia.
– O aukštuomenės gyvenimas?
– Kai Raimondas buvo kultūros ministras, reikėjo lankytis protokoliniuose renginiuose. Buvau dviejuose priėmimuose – pas Švedijos karalių ir Norvegijos karalienės jachtoje. Ir viskas.
– Ar traukia į tėvynę, Odesą?
– Ne, nieko ten nebeturiu. Bijau, kad šiandieninė Odesa sugriaus brangius vaikystės prisiminimus. Jau pripratau prie kitokio, latviško, gyvenimo būdo.
– Prie kito vardo? Juk jūs esate Svetlana?
– Ne. Mama mane pavadino Lana, tačiau Metrikacijos biure pasakė, jog tokio vardo nėra, todėl užrašė Svetlana. Man šis vardas svetimas. Istorija pasikartojo su dukra, kurios neleido užregistruoti kaip Anetės, o 1989 metais – su vaikaite, kuriai nedavė dvigubo vardo. Tokie buvo laikai.
Vaikaitės moka latvių ir rusų kalbas, tačiau mąsto ir sapnuoja tikriausiai angliškai. Jos – pasaulio vaikai, dėl žento, SAS kompanijos darbuotojo, darbo nuolat keliasi iš vieno miesto į kitą. Dabar gyvena Maskvoje. Kur keliaus toliau – dar nežino. Ačiū Dievui, nors Tokijas ir Bankokas jau nebegresia. Noriu, kad jos būtų arčiau mūsų.
– Jūs, kaip ir Maestro, šlovę vertinate ramiai – nepastebite. Bet kaip sugebėjote jam išlikti vienintele moterimi, be kurios jis negali gyventi?
– Mąsčiau apie tai. Tiesiog jis mane vertina kaip save. Aš – jo antrasis „aš“, visada turiu būti šalia. O myli jis tik muziką.
Naujausi komentarai