PRIVATIZAVIMAS

Laivų remonto privatizavimas pateko į įstatymų žabangas

Apskrities viršininko administracijoje įvyko pirmasis darbo grupės, ruošiančios bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) privatizavimo sąlygų pasiūlymus, posėdis. Diskusijų metu paaiškėjo, kad uostamiesčio piliavietės teritorijoje esančios bendrovės privatizavimas gali susidurti su galiojančių įstatymų žabangomis.

Problemiška įmonė

Posėdyje dalyvavo Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius ir jo pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis, Seimo narys Rimvydas Vaštakas, uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas, Turto fondo, muitinės atstovai, KLR direktorius Naglis Puteikis.

Vyriausybė įpareigojo grupę iki liepos 15 dienos parengti bendrovės privatizavimo sąlygų pasiūlymus. Kaip teigė V.Lukošienė, įmonės padėtis problemiška ir labai sudėtinga, joje susikerta labai daug skirtingų interesų.

Meras R.Taraškevičius grupės narių dėmesį atkreipė į tai, kad uostamiesčio savivaldybė dar šių metų pradžioje Vyriausybei raštu išdėstė savo nuomonę, kaip ir kokiomis sąlygomis turėtų vykti „Klaipėdos laivų remonto“ privatizavimas. Būtina vadovautis Vyriausybės nutarimo nuostata, kad iki 2009 metų laivų remonto įmonė nutrauktų gamybinę veiklą, o visa piliavietės teritorija taptų laisvai prieinama ir tarnautų jūros turizmui, pramogoms ir kultūrai.

Įtartinas skubotumas

Apskrities administracijos ir Turto fondo atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal galiojančius įstatymus neįmanoma dirbtinai naikinti akcininkų turtą, neįmanoma privačius bendrovės akcininkus, kurių yra apie 30 proc., priversti parduoti ar juo labiau – atsisakyti akcijų. Turto fondo interesas – kuo brangiau parduoti 70 proc. bendrovės akcijų paketą, kad valstybė turėtų daugiau naudos.

R.Vaštakas pastebėjo, kad darbo grupė tik suformuluos KLR privatizavimo sąlygų pasiūlymus, tačiau visą bendrovės privatizavimo programą dar svarstys Turto fondas ir Vyriausybė. Ar galima tikėtis, kad Vyriausybė neatmes pasiūlymų ir nepateiks savo nuostatų? Be to, Seimo narį stebino akivaizdus skubėjimas privatizuoti „Klaipėdos laivų remontą“.

Kiek kainuoja daržinė

Mero pavaduotojas V.Plečkaitis darbo grupei pasiūlė kitą išeitį: prisimenant Premjero A.Brazausko nuomonę, išsakytą jam lankantis bendrovėje, nugriauti piliavietės teritorijos plėtrai trukdančius pastatus, o akcininkams už juos sumokėti likutinę vertę.

Tačiau uosto direkcijos vadovas S.Dobilinskas pastebėjo, kad pernelyg nevertėtų piktnaudžiauti uosto teritorijoje esančių pastatų likutine verte. Jo žodžiais tariant, „jeigu daržinė kaime yra tik daržinė, kainuojanti kelis litus, tai ta pati daržinė uoste kainuoja jau kelis šimtus tūkstančių“.

Žabangos

Posėdžio dalyviai suformulavo prieštaravimus, su kuriais neišvengiamai teks susidurti privatizuojant „Klaipėdos laivų remontą“: privatūs akcininkai sieks gauti kuo didesnės naudos; valstybė, kaip didžiausio akcijų paketo savininkė, viena pati negali beatodairiškai mažinti įstatinį kapitalą griaudama nereikalingus pastatus; Turto fondas sieks kuo pelningiau parduoti privatizuojamą objektą; savivaldybės (ir valstybės) interesas – piliavietės teritorijoje sukurti šiuolaikinį turizmo, pramogų ir kultūros centrą.

Seimo narys R.Vaštakas pastebėjo, kad supančiota veikiančių įstatymų darbo grupė vargu ar galės suformuluoti įgyvendinamus pasiūlymus. Išeitis gali būti dvejopa: arba griežčiausiai laikytis piliavietės detaliojo plano reikalavimų, arba Seimui ypatingos skubos tvarka priimti įstatymų pataisas arba įstatymą, taikomą tik „Klaipėdos laivų remontui“.

Kitas posėdis turėtų įvykti po savaitės.