Pernai kvietimų studijuoti sulaukė 19,4 tūkst. stojančiųjų, 12,5 tūkst. jų – į valstybės finansuojamas vietas.

Į universitetus iš viso pakviesta 12,5 tūkst. stojančiųjų, iš jų 8,8 tūkst. į valstybės finansuojamas vietas. Kaip įprastai, populiariausios studijų programos universitetuose – medicina, teisė, ekonomika, programų sistemos, specialioji pedagogika ir logopedija, teisė, statybos inžinerija, veterinarinė medicina.

Į kolegijas šiemet kviečiama 8,4 tūkst. stojančiųjų, iš jų 3,9 tūkst. į valstybės finansuojamas vietas – tiek pat, kiek pernai. Daugiausia pakviestųjų į slaugos, tarptautinio verslo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo, socialinio darbo studijų programas.

Daugiau kaip 1,5 tūkst. stojančiųjų kviečiami tapti pedagogais – beveik 150 daugiau nei pernai. Anot ŠMSM, šis būsimų pedagogų skaičius nėra galutinis. Dalis studentų dar galės rinktis pedagogikos gretutines studijas, taip pat toliau vyksta priėmimas į pedagogikos krypties profesines studijas. Tikimasi, kad iš viso pedagogikos studijos šiemet pritrauks daugiau kaip 2 tūkst. studentų.

Per antrus metus veikiančią antrąją konkursinę eilę stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos iš viso pakviesti studijuoti 538 stojantieji, pernai tokių buvo 395.

Sutartis su aukštosiomis mokyklomis stojantieji gali pasirašyti iki rugpjūčio 14 d.

Į profesinio mokymo įstaigas pakviesta 18,8 tūkst. stojančiųjų

Tuo metu mokytis profesinio mokymo įstaigose kviečiama 18,8 tūkst. stojančiųjų, iš jų 7,7 tūkst. dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo. Į profesinio mokymo įstaigas gali stoti tiek suaugusieji, tiek mokiniai nuo 9 klasės, kurie kartu su profesija gali įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.

Taip pat mokytis profesinio mokymo įstaigose pakviesta 2,3 tūkst. gimnazistų, kurie galės mokytis ir profesijos dalykų profesinio ugdymo įstaigose.

Stojantieji į profesines mokyklas daugiausia rinkosi inžinerijos, taip pat paslaugų sektoriaus, architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros profesijas.

Daugiausia stojančiųjų kviečiama į transporto priemonių remontininko, individualios priežiūros darbuotojo, apdailininko, suvirintojo, virėjo, paramediko, kirpėjo, apskaitininko, elektriko, kosmetiko profesinio mokymo programas.

Profesinio mokymo modulių mokytis kviečiama apie 2,3 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių – panašiai, kaip ir pernai. Šiemet populiariausiais tapo picų gaminimo, baro paruošimo ir klientų aptarnavimo, kavos gaminimo, traktorių vairavimo, saldžiųjų patiekalų gaminimo moduliai.

Sutartis su profesinio mokymo įstaigomis stojantieji galės pasirašyti iki rugpjūčio 13 d.

2025 m. žiemos priėmimo metu į profesines mokyklas priimta dar 1,4 tūkst. mokinių.

ELTA primena, kad paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ministrės R. Popovienės, tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzamino išlaikymo kartelės.  

Tiesa, toks sprendimas sulaukė kritikos ne tik iš moksleivių, tėvų bendruomenės, bet ir iš Seimo opozicijos, Prezidentūros. Akcentuota, jog pridėjus po 10 taškų žymiai daugiau nei įprasta moksleivių gavo aukščiausią 100 balų įvertinimą. Taip, pasak sprendimo kritikų, mažinamas abiturientų konkurencingumas stojant į aukščiausias mokyklas – nuskriausti liko šimtukus ir be pagalbos galėję gauti mokiniai.

Susiklosčius tokiai situacijai, prasidėjo diskusijos dėl abiturientų galimybės kreiptis į teismą dėl pastarojo ŠMSM sprendimo.

Situaciją pavesta įvertinti ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui – prokurorai spręs, ar ministerijai pakeitus egzaminų rezultatus, yra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.