Žygis
Kurtieji jaunuoliai „užkariavo“ kalnus
„Ar mes kitais metais ir vėl važiuosime į kalnus?“ – šį klausimą Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės internatinės mokyklos mokytoja Ulijana Petraitienė išgirdo dar nepasibaigus žygiui po Aukštųjų Tatrų kalnus Slovakijoje iš klausos negalią turinčių savo auklėtinių. Būtent jos iniciatyva buvo surengtas šis ilgiau nei savaitę trukęs žygis, kuriame dalyvavo keturiasdešimt penki kurtieji ir neprigirdintieji vaikai bei jaunuoliai iš visos Lietuvos. Daugelis jų ne tik pirmą kartą kopė į kalnus, bet ir pirmąkart kirto valstybės sieną.
Sunkumus įveikė
Žygis fiziškai nebuvo lengvas. Ne vienam grįžus iš kalnų teko gydytis nuospaudas, mėlynes, kojų raumenų pasitempimus. Tačiau visi žygio sunkumai pasimiršdavo, kai įveikus sunkiausias perėjas, įkopus į kalnus, atsiverdavo nuostabus Slovakijos kraštovaizdis. Puodelis šiltos arbatos, ledai iš pernykščio kalnų sniego po varginančio žygio atpirkdavo visas kančias.
Jaunieji keliautojai gyveno netoli kurorto Tatranska Lomnisa esančiuose kempinguose, kur patys gamindavosi valgį. Jau pirmąją viešnagės Slovakijoje dieną jaunuoliai išėjo į aklimatizacinį žygį prie krioklio Studenovsky vodopad. Neįgalieji kasdien didvyriškai įveikdavo keturių – penkių valandų atstumą į kalnus ir atgal.
Simboliška, kad klausos negalią turintys turistai į pirmąją viršukalnę Predne Solisto, kurios aukštis 2093 metrai, įkopė liepos 6-ąją, Lietuvos valstybės dieną. Čia jie iškėlė Lietuvos ir Žemaitijos vėliavėles, o žygį surengusi U. Petraitienė perdavė specialiai jiems skirtus Everesto užkariautojo Sauliaus Viliaus palinkėjimus.
Į uolas - grandinėmis
Jaunuoliai užkopė ir į Slovakijos simbolį Krivaną (2495 metrai), kalnų perėjas Prečne Sedlo (2352 metrai) ir Velka Svištovka (2036 metrai). Taip pat žygiavo akmenuotos upės Hornad kanjonu prieš srovę, kur pirmąkart į stačias uolas kopė grandinėmis, į uolas įkaltais mažais laiptukais.
Kelionės metu neįgalus jaunimas nusileido ir į stalaktitų bei stalagmitų urvus, maudėsi labai šiltuose terminių šaltinių baseinuose, prie laužo dalinosi įspūdžiais.
Visi pirmąkart kopę į kalną gavo tai patvirtinančius pažymėjimus. Labiausiai žygyje pasižymėjusiems buvo suteiktos nominacijos ir išdalinti prizai.
Kalnų žygio metu vaikai atsitiktinai susitiko ir pabendravo su Slovakijos kurčiaisiais bei su ten pat atostogavusiu Olandijos kurčiųjų instituto dėstytoju Aleksanderiu (Alexander), su kuriuo buvo nuspręsta kitąmet bandyti organizuoti bendrą Lietuvos, Olandijos ir Šveicarijos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų žygį į kalnus.
Rėmėjų dovana
Kelionė į aukščiausius ir gražiausius Karpatų kalnų grandinės kalnus Tatrus kurtiesiems ir neprigirdintiems vaikams šiemet buvo surengta siekiant pažymėti, kad šie metai Europoje yra paskelbti neįgaliųjų metais. Ją būtų buvę sunku surengti be gausaus rėmėjų būrio, kurie prie šio žygio prisidėjo kaip kas galėjo: vieni maistu, kiti turistiniu inventoriumi, treti pinigais. Žygio dalyviai yra dėkingi savo rėmėjams: Lietuvos kurčiųjų draugijai, Klaipėdos savivaldybei, Klaipėdos Jūrų krovinių kompanijai („Klasco“), AB „Lietuvos paštas“, Lietuvos Rotary komitetui, Kauno miesto savivaldybei, firmai „Hannah“, Panevėžio tėvų bendrijai „Adapta“, VĮ „American English School“ filialui Panevėžyje, R. Staržinsko firmai „Rolveda“, AB „Žemaitijos pienas“, uždaroms akcinėms bendrovėms „Agrovet“, „Sendvario vaistinė“, „Kinrožė“, „Žvejo sodyba“, „Augma“, „Javinė“, „BMK“, dienraščiams „Klaipėda“, „Lietuvos žinios“, laikraščiui „Akiratis“ ir kelionių agentūrai „Ditma“.
Naujausi komentarai