Dienos byla

Kratų skandale – R.Pakso šešėlis

Politikai prakalbo apie galimą pareigūnų ir libdemų suokalbį

Bręstančią šalies krizę įžvelgiantys politikai spėja, kad dviejų teisėsaugos institucijų vadovai veikia išvien su liberaldemokratais ir susikompromitavusiu jų lyderiu. Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros pareigūnai teisinasi tik kovojantys su korupcija. Valstybės saugumo departamento vadovas užsiminė, kad tokios kovos rezultatais gali pasinaudoti įvairios vidaus ir užsienio jėgos.

Versija - revanšas

Seimo narys klaipėdietis Vaclovas Stankevičius STT ir prokuratūros pareigūnų veiksmus linkęs sieti su politiniais įvykiais. „Be jokios abejonės, pastarieji pareigūnų veiksmai susiję su Rolando Pakso skandalu. Juk visi girdėjome, kad Valentinas Junokas ruošiasi liberaldemokratų sąraše eiti į Seimo rinkimus. Akivaizdu, kad jie (STT ir Generalinės prokuratūros vadovai – red. past.) pučia į vieną dūdą su libdemais ir R.Paksu“, - dienraščiui sakė parlamentaras.

Seimo didžiausios frakcijos seniūnė socialdemokratė Irena Šiaulienė taip pat nebuvo patenkinta keturių įtakingų partijų štabuose kratas atlikusių pareigūnų veiksmais.

„Laikas pasirinktas nevisiškai adekvatus. Nieko nebūtų nutikę, jei poėmiai būtų atlikti vėliau, po rinkimų. Nebūtų buvę akibrokštų“, - porino parlamentarė iš Klaipėdos.

Konservatorius Vytautas Landsbergis pareiškė, jog prieš Prezidento rinkimus keturių partijų štabuose atlikę kratas pareigūnai „eina prieš bet kokias taisykles, nes tyrimo veiksmus pavertė labai stipriu politiniu veiksmu.“

„Politikai ir spauda pastebi, kad pareigūnų veiksmai nukreipti prieš tas partijas, kurios balsavo už R.Pakso apkaltą. Viena versijų – revanšas“, - sakė V.Landsbergis. Pagal tai, kas skelbiama, politikas sakė taip pat darąs išvadą apie ryšį tarp R.Pakso skandalo ir dabartinių kratų.

Prielaidas neigia

Pirmąkart generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus sprendimais imta abejoti praėjusių metų rudenį, kilus Prezidento skandalui. Lapkričio 11 dieną pas R.Paksą apsilankęs A.Klimavičius Valstybės saugumo departamento pareigūnams liepė sunaikinti visus įrašus, kuriuose girdimas R.Pakso balsas.

Šiam generalinio prokuroro įsakymui pasipriešino skandalą tyrę pareigūnai, jį sukritikavo ir politikai, saugumiečiams uždraudę vykdyti A.Klimavičiaus nurodymą. Teisės specialistai taip pat suabejojo, ar A.Klimavičiaus nurodymas atitinka įstatymus.

R.Pakso ir jo aplinkos veiksmus tyrusios Seimo komisijos pirmininkas Aloyzas Sakalas tuomet generalinio prokuroro veiksmus pavadino spaudimu ir bandymu sunaikinti svarbius įrodymus.

A.Klimavičiui taip pat priekaištauta, esą šis neskubąs imtis tyrimo dėl „Alitos“ privatizavimo bylos neteisėto paėmimo ir perdavimo R.Paksui. “Labai gaila, kad prokuroras žiūri ne vien įstatymų ir nenori būti nepriklausomu bei dalija išankstinius nežinia kuo pagrįstus savo vertinimus. Deja, mūsų generalinis prokuroras dažnai pirmiausiai žiūri, apie kokio rango vadovą eina kalba, ir skirtingo rango pareigūnams taiko skirtingus principus. Kuo aukštesnis rangas, panašu, tuo švelnesnė generalinio prokuroro pozicija”, - metų pradžioje sakė A.Sakalas.

Generalinis prokuroras ir STT vadovas taip pat kritikuoti dėl dažnų vizitų pas R.Paksą, prieš kurį inicijuota apkalta. Neretai po šių vizitų pareigūnai pateikdavo kontroversiškus pareiškimus, dar labiau padidindavusius įtampą šalyje.

Tačiau A.Klimavičius ir V.Junokas kategoriškai neigė prielaidas, kad bando politizuoti bylas ir taip nukreipti dėmesį nuo prezidentūros skandalo. “STT nė vienos baudžiamosios bylos pagal kieno nors užsakymą nepradėjo ir nepradės bent tol, kol aš būsiu šioje tarnyboje”, - apie žemgrobių politikų, sostinės mero Artūro Zuoko ir kitas bylas yra sakęs V.Junokas.

Vadina provokacija

„Manau, kad dabar mes užsieniui atrodome žymiai blogiau, nei per Prezidento skandalą. R.Pakso skandalo metu buvo pasitikima, kad valstybės institucijos išspręs problemą vieno žmogaus, kuris kelia sumaištį. O dabar smogė pati valstybės institucija“, - tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento narys V.Landsbergis.

Generalinį prokurorą bei STT vadovą griežtai kritikavo ir Seimo narys V.Stankevičius. „Jūs padarėte didelę žalą mūsų valstybingumui ir mūsų valstybės įvaizdžiui. Iki šiandieninės darbo pabaigos jūs turėtumėte atsistatydinti - ir vienas, ir kitas“, - trečiadienį Seime pareigūnams pareiškė parlamentaras.

„Aš dirbu užsienio politikoje ir į valstybės interesus žvelgiu plačiau. Tie (pareigūnų – red. past.) veiksmai sukėlė sumaištį ir Lietuvoje, ir užsienyje. Kaip dabar mes galime pretenduoti į lyderystę, apie kokią gerbiamą valstybę galima kalbėti“, - žalą šalies įvaizdžiui dėstė Seimo Užsienio reikalų komitetui priklausantis V.Stankevičius.

„Manau, padaryta politinė provokacija“, - pridūrė Seimo narys.

Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius atsisakė diskutuoti apie galimą užsienio specialiųjų tarnybų įtaką vidaus politikos procesams, bet neslėpė savo kritiško požiūrio į teisėsaugos pareigūnų veiksmus rinkimų išvakarėse. “Valstybingumo prasme aš nepaneigčiau savo kritiško požiūrio į tam tikrus veiksmus, kurie gali sukelti nevienareikšmišką reakciją”, - pareiškė A.Pocius, pridūręs, jog “atsiranda galimybė tokias situacijas išnaudoti” tiek vidaus, tiek užsienio jėgoms.

R.Paksas vetavo

Kratų sukeltas skandalas, jei tikėti pranešimais, su R.Paksu siejasi ne tik užkulisiais. Pareigūnų akiratyje atsidūrusi „Rubikon Group“ bendrovė domėjosi Šilumos ūkio įstatymo pakeitimais. Šį Seimo priimtą įstatymą praėjusių metų pavasarį vetavo Prezidentas R.Paksas. Tačiau Seimas atmetė šalies vadovo veto ir pakartotinai priėmė įstatymą.

2003 metų gegužės 20 dieną Seimo posėdyje įstatymą pristatęs Valentinas Greičiūnas vakar „Klaipėdai“ sakė, jog pagrindinis ginčas tada kilęs dėl daugiabučių namų. Politikai ginčijosi, ar leisti žmonėms atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.

„Įsivaizduokite, jei nuo centrinio šildymo atsijungs 10 butų, tai likusiems 50 butų teks jų našta“, - šilumos pabrangimą prognozavo V.Greičiūnas. Tai buvo vienas svariausių argumentų, kodėl politikai neleido daugiabučių gyventojams laisva valia atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.

Būdamas Prezidentu R.Paksas vetavo tokią įstatymo redakciją ir pasiūlė nevaržyti žmonių laisvės pasirinkti šildymą pagal savo norą. Seimas jo pasiūlymus atmetė.

„Gal „Rubikonas“ į ką ir kreipėsi. Tačiau į mane niekas nesikreipė ir savo interesų nepiršo. Esu ramus“, - sakė įstatymo projektą Seimui pateikęs V.Greičiūnas.

Jo kolega parlamentaras Rimas Valčiukas sakė nedrįstąs tvirtinti, kad priimtas įstatymas yra palankus kyšininkavimu įtariamai „Rubikon Group“ bendrovei. „Kaip tik atvirkščiai - buvo siekiama įstatymą liberalizuoti“, - teigė Seimo Ekonomikos komitetui priklausantis klaipėdietis.

Pažinties neneigia

R.Valčiukas pripažįsta, kad dabar sklando įvairių versijų. Politikas atkreipė dėmesį į generalinio prokuroro kalbą Seime. „Kai tik A.Klimavičius pasakė, kad galbūt penki Seimo nariai ėmė kyšius, posėdžių salėje iškart iš lūpų į lūpas pradėjo sklisti pavardės. Ir po posėdžio žurnalistai iškart tiesiai prie jų ėjo“, - skandalo užkulisiais stebėjosi R.Valčiukas.

Nors Seimo narių primygtinai raginamas A.Klimavičius atsisakė įvardyti korupcija įtariamus parlamentarus, kelių politikų pavardės suskambo netrukus. Seimo kuluaruose minimos Seimo Pirmininko pavaduotojų socialdemokrato Vytenio Andriukaičio ir liberalcentristo Gintaro Steponavičiaus, Tėvynės sąjungos nario Arvydo Vidžiūno, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūno Eligijaus Masiulio, jo pavaduotojo Klemenso Rimšelio pavardės.

Lietuvos televizijos naujienų laida “Panorama” trečiadienį vakare taip pat pranešė, jog korupcija gali būti įtariamas ir socialliberalas Vytautas Kvietkauskas, bet tarp galimų įtariamųjų neminėjo K.Rimšelio.

Visi jie neneigia pažįstantys “Rubikon Group” vadovą Andrių Janukonį ar bendravę su jo atstovais, tačiau neigia bet kokius jiems mestus kaltinimus.

Praėjusių metų gegužės 20-osios Seimo posėdžio protokole užfiksuota, kad R.Pakso bendražygiai siūlė balsuoti už teisę daugiabučių gyventojams atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemų, o likusios politinės jėgos tam prieštaravo.

Iš dabar minimų parlamentarų kalbėjo ir už įstatymo priėmimą pasisakė tik G.Steponavičius. E.Masiulis posėdyje išvis nedalyvavo, nes buvo išvykęs pas ką tik dvynukus pagimdžiusią žmoną.

Už įstatymo priėmimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 4. Įstatymas priimtas be R.Pakso pasiūlytų pataisų.