Savo metiniame pranešime Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitenkinimą šalyje tebeklestinčia korupcija ir pasipiktino, kad daugelis kyšininkų vis dar vaikšto laisvėje. Generalinės prokuratūros duomenys ir ekspertai tai patvirtina.

Ne daug kas pasikeitė

Pasak D.Grybauskaitės, tauta turi pažinti savo "didvyrius", o ypač tuos, kurie atėję į valstybės tarnybą pradeda prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. "O baisiausia – žmonių pasitikėjimu valstybe", – savo metiniame pranešime teigė Prezidentė.

Apie korupciją ji kalbėjo jau ir pernai, tačiau, anot šalies vadovės, nuo to laiko nelabai kas pasikeitė. Tiek 2009, tiek 2010 m. dėl korupcinių veiklų prokuratūrose buvo pradėta apie 700 šimtus tyrimų, skirtumas tik vienas – užpernai nė vienas kyšininkas nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, o pernai teismai už grotų pasiuntė 18 tokių nusikaltėlių: 6 nuteisti už kyšio ėmimą, 12 – už papirkimą.

"Ar tai laimėjimas? Tikrai ne. Visų pirma todėl, kad tie už grotų atsidūrę nusikaltėliai – ne vieninteliai ir ne paskutiniai, vertęsi tokia veikla. Gerbiu nekaltumo prezumpciją ir vis dėlto drįstu teigti: laisvėje kyšininkų tebėra daugiau negu už grotų. Tai rodo ir specialiųjų tarnybų atlikti tyrimai, ir žmonių, su kuriais dažnai bendrauju, patirtis", – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Nuteista 20 asmenų

Generalinės prokuratūros duomenimis, pernai buvo gauti 1022 skundai, pareiškimai ir pranešimai apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas: kyšininkavimą, papirkimą, tarpininko kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą.

Po šių pranešimų buvo pradėta 715 ikiteisminių tyrimų (2009 m. – 708), teismui perduotos tik 148 bylos (2009 m. – 144). 93 tyrimus prokurorai baigė baudžiamuoju įsakymu (2009 m. – 102), 172 bylos buvo perduotos teismui greitesnio proceso tvarka (2009 m. – 128). 299 bylos buvo nutrauktos (užpernai jų buvo dešimčia mažiau).

Prokuratūros teigimu, pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnį (kyšininkavimas), kuris taikomas valstybės tarnautojui ar jam prilyginam asmeniui, pernai Lietuvoje pradėti 66 ikiteisminiai tyrimai, lygiai tiek pat, kiek ir 2009 m. Daugiausia jų pradėta Klaipėdos apygardos veiklos teritorijoje (24), mažiausiai – Panevėžio apygardos prokuratūros teritorijoje (5).

Teismui pernai buvo perduotos 28 bylos dėl kyšininkavimo. Išnagrinėta 21, kaltinimai pareikšti 25 asmenims. 2009 m. realia laisvės atėmimo bausme nebuvo nubaustas nė vienas kaltinamasis, o 2010 m. teismai už grotų pasiuntė šešis.

Į šią "kompaniją" pakliuvo ir Šiaulių miesto savivaldybės nariai 50-metis Igoris Strupeikis bei 42 metų Romanas Čokovas, kurie reikalavo nuo 120 tūkst. ir 200 tūkst. litų kyšio už vienai bendrovei palankų sprendimą. Jiems teismas skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai tokią bausmę gavo ir vienas Kauno bankroto administratorius, kuris prašė ir paėmė 55 tūkst. litų kyšį iš vieno asmens.

Iš viso pernai už kyšininkavimą nuteista 20 asmenų, vienas buvo išteisintas, keturiems baudžiamosios bylos nutrauktos. Pernai už kyšininkavimą buvo teisiami šeši policijos pareigūnai, du Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, vienas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnas, trys muitinės pareigūnai ir dvylika kitų valstybės tarnautojų ar jiems prilyginamų asmenų.

Prokuroro nuodėmės

Į šį sąrašą nepateko buvęs Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Erikas Vaitekūnas. Jam pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę už kyšininkavimą teismas skyrė tik šių metų kovą, nors valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs buvęs jo kolega Mindaugas Dūda jam prašė skirti tik lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

E.Vaitekūnas už kardomosios priemonės pakeitimą vienam suimtajam prašė 30 tūkst. litų kyšio.

Kaltinamojo gynėjas tuomet prašė teismo atsižvelgti į tai, kad E.Vaitekūnas nusikalto pirmą kartą, iš karto prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi.

E.Vaitekūną prašė išteisinti ir jo advokatas. Jo nuomone, byla jam turėtų būti nutraukta, už E.Vaitekūną sutiko laiduoti jo tėvas, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas.

Įtakingoje šeimoje augęs 35-erių E.Vaitekūnas į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį pakliuvo 2010 m. birželio 19-ąją. Tą dieną STT gautas pranešimas, kad prokuroras E.Vaitekūnas už kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimą į švelnesnę kardomąją priemonę (užstatą) reikalauja kyšio. Kaune sulaikytas E.Vaitekūnas jau buvo paėmęs pinigus.

Susigundė ir politikas

Šių metų gegužę dėl kyšio ėmimo už grotų buvo pasiųstas ir buvęs Kupiškio tarybos narys Virginijus Andrijauskas. Jis pripažintas kaltu dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir nuteistas kalėti ketverius metus. Iš nuteistojo bus konfiskuota 10 tūkst. litų vertės turto, gauto iš nusikalstamos veikos.

Tarybos narys iš Darbo partijos V.Andrijauskas nusikalto dirbdamas bankroto administratoriumi. Pernai birželio 11 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi V.Andrijauską paskyrė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės administratoriumi.

Bylos duomenimis, tų pačių metų rudenį iš vienintelio akcininko V.Andrijauskas pareikalavo 60 tūkst. litų už pažadą tinkamai neorganizuoti ūkinės finansinės veiklos patikrinimo ir nereaguoti į paaiškėjusius padarytus pažeidimus.

Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros, vėliau V.Andrijauskas su bankrutuojančios bendrovės savininku sutarė dėl 10 tūkst. litų mažesnio kyšio. Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad per penkis kartus Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys  tiesiogiai savo naudai priėmė 25 tūkst. litų.

V.Andrijauskas buvo sulaikytas STT pareigūnų, kai paėmė 12 tūkst. litų kyšį.

Kyšiais dalijamasi

Pernai pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnį (tarpininko kyšininkavimas) buvo pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai, trys baudžiamosios bylos, kuriose kaltinimai pareikšti keturiems asmenims, buvo perduotos teismui.

Už šį nusikaltimą pernai buvo nubaustas ir vienas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Jis pasinaudodamas tarnyba ir visuomenine padėtimi už kyšį pažadėjo padaryti įtaką miesto mero pavaduotojui ir savivaldybėms tarnautojams, kad vienam miesto sporto klubui būtų skirta savivaldybės parama.

Teismas politiką nuteisė trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidėjo.

2010 m. Lietuvos teismuose išnagrinėtos šešios baudžiamosios bylos dėl tarpininko kyšininkavimo, kuriose kaltinimai buvo pareikšti vienuolikai asmenų (2009 m. dvi bylos dėl dviejų asmenų).

Iš viso pernai dėl šio nusikaltimo nuosprendžius išgirdo vienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, vienas valstybės tarnautojas, vienas advokatas ir aštuoni uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojai bei bedarbiai.

Papirkinėjimas klesti Kaune

Pernai dėl papirkinėjimo Lietuvoje pradėti 346 ikiteisminiai tyrimai. Daugiausia jų, net 109, pradėta Kauno apygardos prokuratūros teritorijoje. Teismui iš viso buvo perduotos 332 baudžiamosios bylos dėl papirkinėjimo.

Skaičius atrodytų ir nemažas, tačiau, Generalinės prokuratūros teigimu, didžiausia problema nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra nekokybiškai atliekami pirminiai tyrimo veiksmai, kai, užuot atlikus įvykio vietos apžiūrą, apsiribojama tik protokolo surašymu.

Prokurorai pastebi, kad įtariamieji dažniausiai savo kaltę neigia ir tai daro labai išradingai. Esą pareigūnams duotas kyšis buvo netyčinis – pinigai patys iškrito iš piniginės, jie atsitiktinai buvo laikomi tarp dokumentų, pateiktų policijos pareigūnams ir t. t. Pareigūnai taip pat ne visada praneša apie gautą kyšį, o net ir sąžinei prabilus, tokio nusikaltimo aplinkybes įformina atsainiai.

Pernai teismai išnagrinėjo 319 baudžiamųjų bylų dėl papirkimo (tai 19 proc. daugiau nei 2009 m.), dėl šio nusikaltimo buvo teisiami 329 asmenys.

Pareigūnai pastebi, kad didžiausias papirkinėjimas vyksta Kelių policijoje. Kelių eismo taisykles pažeidę vairuotojai išsisukti nuo bausmės vis dar bando siūlydami kyšius, tačiau, kaip rodo statistika, pareigūnai jais susigundo vis rečiau.

Policija – piktnaudžiavimo lyderė

Pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį (piktnaudžiavimas) pernai buvo pradėti 299 ikiteisminiai tyrimai. Daugiausia jų, 106, pradėti Vilniaus apygardos aptarnaujamoje teritorijoje, mažiausiai (23) – Panevėžio.

Generalinės prokuratūros duomenimis, 2010 m. padaugėjo nutrauktų ikiteisminių tyrimų dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo. Dažniausiai šie tyrimai pradedami gavus pareiškimą, kad pareigūnai vartojo smurtą, tačiau ištyrus visas įvykio aplinkybes paaiškėja, jog jokio smurto nebuvo ir tai yra tik nepatenkinto asmens fantazijos vaisius.

Pernai Lietuvos teismuose buvo išnagrinėtos 63 baudžiamosios bylos, kuriose piktnaudžiavimu kaltinti 83 asmenys. 22 proc. kaltinamųjų buvo išteisinti.

Dėl piktnaudžiavimo pernai buvo teisiama trylika policijos pareigūnų, du Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai, dvylika Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, trys Kalėjimų departamento pareigūnai, du antstoliai, du prokurorai, Muitinės departamento pareigūnas, advokatas, 25 kiti valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys ir keturi asmenys, einantys kitas pareigas.

Lyderiaujame ES

Pasak "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, jokių esminių pokyčių Lietuvoje kovojant su korupcija nėra. Lietuviai ir toliau užimta "garbingas" pirmąsias vietas visoje ES tiek kyšininkavimo srityje, tiek kaip labiausiai toleruojantys kyšius ir atlyginimus vokeliuose.

"Turime skirtingų tyrimų rezultatus, turime mūsų patirtį: esminių pokyčių Lietuvoje, kalbant apie korupcijos lygį, nematyti, yra pavienės politikų, pavienių valstybės tarnautojų pastangos šioje srityje, bet kompleksiško veikimo kol kas nėra. Vis dar labai daug dėmesio skiriama baudžiamojo persekiojimo temai, kažkodėl manoma, jog vien dėl to, kad sugriežtinsime bausmes, žmonės nesileis į korupcijos santykius, o prevencijai ir antikorupciniam švietimui skiriama ir toliau labai mažai. Todėl nieko nuostabaus, kad ir praeitais metais, kai buvo paskelbtas pasaulinės korupcijos barometras, lietuviai, kalbant apie kyšininkavimą, buvo vieni lyderiaujančių, blogąja prasme, iš visų ES valstybių", – kalbėjo S.Muravjovas.

Šio tyrimo duomenys atskleidė, kad daugiau nei trečdalis mūsų valstybės gyventojų prisipažino davę kyšį bent kartą per praėjusius metus. Lietuvos korupcijos tyrimo duomenys parodė ir kitą kyšininkavimo pusę – žmonės dažniausiai kyšį davė ne savo noru, jie buvo verčiami tai daryti ir manė, kad kyšis paspartins jų problemos sprendimus.

Medicina – beviltiška

Pasak S.Muravjovo, lyderė kyšininkavimo srityje jau ne vienus metus išlieka sveikatos apsaugos sistema. Tačiau, anot jo, šioje srityje labai sunku moralizuoti.

"Kaip paaiškinti žmogui, kuris ligoninėje turi nuspręsti, ką jam daryti, duoti ar ne kyšį gydytojui, kai jo artimasis guli ant operacijos stalo. Tokiu atveju žmogui nelabai rūpi, ar jį gali pasodinti už tai, ar jis tikrai sulauks kokių nors bausmių, jis tiesiog nori išspręsti problemą ir artimojo gyvybė ar sveikata jam yra svarbiau", – sakė organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas.

Kad korupcija įsigalėjusi medicinoje, patvirtino ir šiemet Valstybinės ligonių kasos atliktas tyrimas. Paaiškėjo, jog pusė pacientų sako, kad pernai davė medikams kyšį bent vieną kartą. Ir tai padarė, nes norėjo gauti geresnę paslaugą.

Reikia keisti požiūrį

Anot S.Muravjovo, į teisėsaugos tinklus dažniausiai patenka tik mažos žuvelės, o stambieji kyšininkai lieka nenubausti. Tai lemia ir teisėsaugos bejėgiškumas, ir žmonių požiūris į šią problemą. Nors Lietuvoje įsteigta daug "karštųjų linijų", tačiau, nesant Pranešėjų apsaugos įstatymo, jos veikia prastai, žmonės negali būti užtikrinti dėl savo duomenų apsaugos.

"Permainų sulauksime tik tuo atveju, kai suprasime, kad kova su korupcija yra ilgalaikis veikimas, be to, jis turi būti tvarus, šiuo metu kovojame ne su korupcija, o su vienu ar kitu asmeniu. Tai yra trumpalaikis veikimas", – įsitikinęs S.Muravjovas.

Atlikti tyrimai rodo, kad korupcijos atvejų nemažai yra ir tarp pačių teisėsaugininkų, ir tai vyksta todėl, kad šie žmonės jaučiasi nebaudžiami.

"Juk mes žinome, kad didžiausi korumpuoti asmenys yra protingi, jie gerai viską išmano ir jų taip lengvai nei išgąsdinsi, nei pagausi. Vienintelis kelias – rodyti, kad sistema veikia ir kad gali sulaukti realių sankcijų. Kita vertus, turi augti netolerancija, o šiuo metu žmonės kyšį supranta kaip efektyvų problemos sprendimą", – aiškino "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas.

"Austi" visas sritis

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis teigia, kad problemų apstu visose srityse. "Kas vyksta prokuratūroje, informacijos neturime, o policininkai ir medicina yra atviros sritys, kuriose korupcija klesti", – sakė jis.

Policija su kyšininkavimo problema jau tvarkosi, stengiamasi, kad pareigūnai turėtų kuo mažiau sąlyčio su vairuotojas ir kitais pažeidėjais, o kaip kovoti kitose srityse, K.Komskis atsakymo neturi.

"Yra visokių landų, yra prikurta įstatymų, bet reikia kiekvieną sritį "austi" atskirai", – kalbėjo Seimo narys.

Išsuko Seimas

2008 m. kyšininkavimo skandalas buvo sudrebinęs ir Vilniaus miesto savivaldybę. Birželio 2 d. teismas nutraukė bylą Seimo nariu tapusiam Evaldui Lementauskui (nuotr.). Dviejų jo buvusių kolegų Audriaus Butkevičiaus ir Gintaro Kazako bylos dar tebenagrinėjamos. Kitas posėdis numatytas rugpjūčio 8 d.

Šiuos tris tuomet buvusius Vilniaus savivaldybės tarybos narius į teisiamųjų suolą pasiuntė kolega Vidas Urbonavičius, STT pranešęs, jog jie siekia iš jo nupirkti balsus, kad būtų sužlugdyta rengiama interpeliacija tuomečiam merui Juozui Imbrasui.

Buvo įtariama, kad E.Lementauskas su A.Butkevičiumi ir G.Kazaku, siekdami palankių sprendimų savo partijai ir valdantiesiems, ne vienam tarybos nariui žadėjo postus, keliones ir piniginius atlygius. Po E.Lementausko apsilankymo pas V.Urbonavičių pareigūnai rado paliktą "dovaną" – 100 kupiūrų po 500 litų.

Kyšius ėmė kelionėmis

Vilniaus apygardos teisme teisiami buvę bendrovės "Vilniaus vandenys" vadovai – generalinis direktorius Darius Norkus (nuotr.) bei pardavimo ir rinkodaros direktorius Nerijus Laurinaitis, iš vienos sostinės bendrovės, siekiančios laimėti viešojo pirkimo konkursą, komercijos direktoriaus įtariamai reikalavę kyšio.

Už tai, kad ši bendrovė konkurse įveiktų varžovus ir su "Vilniaus vandenimis" pasirašytų programinės įrangos ir jos aptarnavimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, esą buvo pareikalauta 16 tūkst. litų.

Po kelių dienų susitikus kavinėje N.Laurinaitis iš bendrovės komercijos direktoriaus neva priėmė dalį kyšio – 8 tūkst. litų. Tačiau vėliau pareikalautą sumą padidinti iki 20 tūkst. litų ir dalis šios sumos esą privalėjo būti sumokėta kelione į Egiptą.