Konstitucinis Teismas (KT) pranešė priėmęs administracinio teismo paklausimą, ar savivaldos rinkimuose kandidatus gali kelti visuomeniniai judėjimai.

Tačiau išvadą dėl šio paklausimo KT pateiks jau gerokai po kitąmet vasario pabaigoje įvyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų, todėl kandidatų iškėlimo tvarka juose nesikeis.

KT penktadienį pranešė priėmęs pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą ištirti, ar atitinka Konstituciją Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, kuriame nėra nustatyta, kad kandidatus į savivaldybių tarybų narius gali kelti ne tik politinės partijos, bet ir kiti kolektyviniai subjektai. Kartu bus nagrinėjamas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, kuriuo nenustatyta, kad savarankiškais politinės kampanijos dalyviais gali būti registruojamos ne tik politinės partijos, bet ir kiti kolektyviniai subjektai.

„Pareiškėjas, remdamasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, teigia, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla reikalavimas, pasirinkus proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, užtikrinti galimybę teritorinių bendruomenių nariams savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose įgyvendinti būnant įtrauktiems ir į kitokius – ne tik politinių partijų sudaromus – kandidatų sąrašus. Tačiau ginčijamuose įstatymuose galimybė savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti ne tik politinėms partijoms, bet ir kitiems kolektyviniams subjektams, t. y. politinėms organizacijoms, nėra numatyta“, - teigiama KT pranešime spaudai.

LVAT nuomone, tokia rinkimų tvarka, kai pavieniai asmenys varžosi su politinių partijų kandidatų sąrašais, pažeidžia nuolatinių savivaldybės gyventojų rinkimų teisę teisę būti išrinktiems. Be to, toks teisinis reguliavimas esą prieštarauja Konstitucijai.

„Pareiškėjo manymu, asociacijos, kaip kolektyvinis subjektas, savivaldybių tarybų rinkimuose tam tikrais atvejais ir sąlygomis pagal savo prigimtį ir funkcinę paskirtį tam tikrais atvejais ir sąlygomis gali būti laikomos adekvačiu konkurentu politinėms partijoms savivaldybių tarybų rinkimuose“, - nurodoma pranešime spaudai.

Abejojama, ar nėra neproporcingai apribojamos kolektyvinių subjektų galimybės kelti kandidatus savivaldybių tarybų rinkimuose, palyginti su politinių partijų galimybėmis, tuo pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą: „Be to, įstatymų leidėjo suformuota ir šiuo metu veikianti rinkimų į savivaldybių tarybas sistema iškreipia atstovavimo proporcingumo principą“.

LVAT nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ skundą atsakovui – Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta registruoti visuomeninę organizaciją „Vieningas Kaunas“ kaip savarankišką 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos dalyvį, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

VRK, priimdama tokį sprendimą, nurodė, kad visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ teisinė forma yra asociacija, todėl ji nėra tinkamas subjektas būti savarankišku politinės kampanijos dalyviu.

KT savo eilės laukia kelios dešimtys paklausimų. Šis, gautas iš LVAT, pastatytas į bendrą eilę, todėl bus nagrinėjamas ne anksčiau kaip po metų ar dviejų. Todėl KT išvada dėl visuomeninių judėjimų teisės dalyvauti savivaldos rinkimuose galės būti taikoma tik 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimams.