Konservatoriai traukiasi iš Seimo darbo grupės dėl LRT valdysenos

„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu pareiškiame, kad mes pasitraukiame iš šios darbo grupės“, – tik prasidėjus ketvirtadienį vykstančiam posėdžiui sprendimą įgarsino parlamentaras Vytautas Juozapaitis.

Pasitraukus konservatoriams, darbo grupėje liko 12 narių. Pagal patvirtintus nuostatus, ją turėjo sudaryti 17 atstovų.

„Visa atsakomybė dabar bus vien tik valdančiųjų pusėje. (...) Į mūsų pastabas ir siūlymus yra neatsižvelgiama, išskyrus, žinoma, ten keletą tokių kosmetinių pakeitimų“, – žurnalistams teigė V. Juozapaitis.

Jau prieš kurį laiką dalyvauti veikloje atsisakė Liberalų sąjūdis, dar anksčiau Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.

Pasak V. Juozapaičio, paruoštas pataisų pasiūlymų rinkinys rodo, kad nėra nuoseklios ir sistemiškai pagrįstos LRT valdysenos vizijos, o dalis fragmentiškų pakeitimų atspindi siaurų, suinteresuotų grupių nuostatas.

„Vien perskaičius visą tą rinkinį, tu supranti, kad jis kaip Frankenšteinas, jis yra sudarytas iš įvairiausių kūno dalių, kurios tarpusavyje neveikia, nes nėra tos šerdies“, – dėstė parlamentaras.

Anksčiau darbo grupė sutarė, jog turėtų būti įkurtas naujas nacionalinio transliuotojo valdymo organas – valdyba, nuo 12 iki 15 narių padidintas LRT tarybos narių skaičius, įsteigtas ją aptarnaujantis biuras.

Į mūsų pastabas ir siūlymus yra neatsižvelgiama, išskyrus, žinoma, ten keletą tokių kosmetinių pakeitimų.

Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas, sutarta palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo.

V. Juozapaičio teigimu, išlieka pernelyg platūs ir prielaidas politiniam spaudimui sudarantys LRT generalinio direktoriaus atleidimo pagrindai, įtraukta nuostata, kuria mėginama uždrausti kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistams pasirodyti LRT eteryje – žingsnis prieš medijų pliuralizmą.

Siūlymai įstatyme apibrėžti LRT misiją, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį, sukėlė daug ginčų. Dėl jų ir dėl kitų pataisų dar bus balsuojama.

„Apibendrinant – matome tiek procedūrinius trūkumus, tiek sistemines rizikas LRT nepriklausomumui ir finansiniam stabilumui. TS-LKD frakcija atsiriboja nuo sprendimų, kurie silpnina žodžio laisvę ir demokratijos principus, o politinę atsakomybę už juos prisiims valdantieji“, – teigė V. Juozapaitis.

Konservatoriaus tvirtinimu, opozicija nesikrato atsakomybės ir teiks savo pataisas.

„Mes registruosime mūsų jau parengtą ir pristatytą šioje darbo grupėje įstatymo projektą. Žiūrėsime, ar jiems pakaks politinės valios ir drąsos jį priimti po pateikimo bent ir svarstyti“, – aiškino V. Juozapaitis.

„Nes jeigu jie nusispjaus, nusivalys kojas ir eis tik su savo Frankenšteino dariniu, tai vėlgi bus problemos su demokratija, be jokios abejonės, turėsime turbūt ir Venecijos komisijos, ir kitų tarptautinių organizacijų dėmesį. Dėl ko yra tikrai labai liūdna ir gėda“, – kalbėjo jis.

Baigti rengti LRT įstatymo pakeitimo projektą darbo grupė turi iki vasario 24 dienos.

Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.