– Vis dar egzistuoja stereotipas, kad kompiuteriniai žaidimai yra labiau vyriškas užsiėmimas. Ar tai tiesa? Ką rodo statistika?

– Na, kalbant apie kompiuterinius žaidimus plačiąja prasme, galima diskutuoti, tačiau aš labiau galiu pasidalinti įžvalgomis apie mobiliuosius žaidimus. Nesename tyrime, kurį atlikome kartu su „Splinter“, paaiškėjo, kad šis stereotipas jau nėra toks aktualus. Matome, jog iš visų apklausoje dalyvavusių moterų net 53 proc. turi bent vieną žaidimą savo telefone, o tarp vyrų šis skaičius siekia apie 59 proc. Taigi pasiskirstymas gana tolygus.

– Apie kokias amžiaus grupes kalbame?

– Tai labai įdomu, nes mobilieji telefonai naudojami visose amžiaus kategorijose – nuo 25 iki 50 metų. Tai matome tiek Lietuvoje atliktame tyrime, tiek pasaulinėje rinkoje. Vidutinis žaidėjas – 35–40 metų moteris.

– Kiek vidutiniškai žmonės turi žaidimų telefone? Ar jie žaidžia tą patį ilgus metus, ar keičia juos pagal poreikius?

– Vėlgi, remiantis mūsų atliktu tyrimu, tai labai individualu. Net 4 proc. apklaustųjų turi po 20 žaidimų telefone, kas yra išties daug. 4 proc. turi po 5–10 žaidimų. Tačiau didžioji dauguma turi vieną ar du žaidimus, kuriuos žaidžia kasdien. Dažniausiai žmonės žaidžia kelis kartus per dieną, iš viso skirdami tam iki pusvalandžio – trumpai pažaidžia, padeda telefoną, vėl pažaidžia.

– Kokius žaidimus renkasi suaugusieji?

– Labai įvairius. Egzistuoja tam tikros tendencijos: moterys dažniau renkasi simuliacinius ar laiko planavimo žaidimus, taip pat žaidimus, susijusius su mada, edukacija, motyvacija. Vyrai dažniau linkę rinktis strateginius, kovinius, konstrukcinius žaidimus. Tačiau šios tendencijos nėra griežtos. Pavyzdžiui, vienas iš populiariausių žaidimų – „Cooking Fever“, kuris yra laiko planavimo žaidimas su maisto gamybos tema. JAV jį žaidžia 90 proc. moterų, o Brazilijoje – 60 proc. vyrų. Kodėl – vienas Dievas žino.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie žaidėjai yra lietuviai? Jei reikėtų apibūdinti statistinį žaidėją remiantis apklausos duomenimis, kas tai būtų?

– Negalima pateikti vienareikšmio atsakymo, nes matome labai tolygų pasiskirstymą tarp vyrų ir moterų. Pavyzdžiui, jeigu socialiniais tinklais dažniau naudojasi miestų gyventojai, tai žaidimai pasiskirsto beveik vienodai tarp miestų ir regionų. Tai reiškia, kad žaidimus žaidžia vis daugiau žmonių. Apklausos rezultatai rodo, kad maždaug 20 proc. žmonių turi bent vieną atsitiktinį žaidimą telefone ir jį žaidžia reguliariai, o kiti jį turi, bet prisimena žaisti tik retkarčiais. Be to, dažniausias žaidėjas yra vidutinį arba aukštą išsilavinimą turintis, dirbantis žmogus – tai irgi įdomus pastebėjimas.

– Minėjote, kad tai dirbantis žmogus. Ar jis žaidžia darbo metu?

– Iš esmės tai yra greitas būdas praleisti laisvą akimirką. Žmonės dažniausiai žaidžia per trumpas pertraukas, kai nori trumpai atsiriboti nuo darbo ar kitų veiklų. Žaidžiama įvairiose vietose – darbe, namuose, vonioje. Žaidimų laikas pasiskirsto per visą dieną trumpais epizodais.

– Į ką turėtų atsižvelgti tie, kurie kuria žaidimus? Kaip keitėsi vartotojų poreikiai?

– Vienas svarbiausių pokyčių – žaidimai nebėra skirstomi pagal lytį. Daugiausia dėmesio skiriama vartotojų interesams ir žaidimų tendencijoms. Žaidimų kūrėjai stengiasi pritaikyti žaidimus skirtingiems regionams – vienuose regionuose populiaresni greitesni, dinamiški žaidimai, kituose – lėtesni ir labiau apmąstyti. Taip pat daug dėmesio skiriama vizualikai ir bendroms rinkos tendencijoms, kad žaidimai atitiktų vartotojų lūkesčius.

– Kaip prognozuojate žaidimų rinkos ateitį? Ar ji plėsis, o gal žmonės ims mažiau žaisti?

– Galiu drąsiai prognozuoti, kad žaidimų rinka plėsis. Šiuo metu mobilieji žaidimai sudaro 50 proc. visų pasaulinės žaidimų rinkos pajamų – tai apima tiek konsolinius, tiek kompiuterinius žaidimus. Ypač sparčiai auga žaidėjų skaičius Azijoje, kur kiekvienais metais rinkos dydis ir žaidimų trukmė vis didėja. Be to, žmonės vis dažniau naudoja „dvigubo ekrano“ metodą – tuo pačiu metu žaidžia ir, pavyzdžiui, skaito naujienas ar žiūri televiziją. Ši tendencija rodo, kad mobilieji žaidimai tampa vis labiau integruoti į kasdienį gyvenimą.

– Jei žmogui reikėtų išsirinkti po vieną žaidimą į telefoną, bet nežino, nuo ko pradėti, ką rekomenduotumėte? Kas būtų naudingiausia?

– Viskas priklauso nuo jūsų pomėgių. Jei mėgstate dėlioti dėliones ar spręsti galvosūkius, yra daugybė puikių tokių žaidimų. Jei domitės detektyvais, galite rinktis detektyvinius žaidimus, kuriuose reikia spręsti įvairias užduotis. Tačiau vieni populiariausių žaidimų šiuo metu yra laiko valdymo žaidimai. Jie suteikia tinkamą balansą tarp skausmo ir malonumo – reikia greitai atlikti tam tikras užduotis, kurios kelia iššūkius, bet tuo pačiu suteikia malonumą jas įgyvendinant. Tokie žaidimai lavina reakciją ir padeda atsipalaiduoti.

– Dar trumpas klausimas – ar populiariausi žaidimai dažniausiai yra mokami, ar vis dėlto nemokami?

– Dauguma žaidimų yra vadinami „free to play“ – juos galima žaisti nemokamai. Tačiau, jei norite paspartinti progresą ar supaprastinti tam tikrus žaidimo elementus, galima įsigyti papildomų funkcijų už tam tikrą mokestį. Vis dėlto pagrindinis turinys dažniausiai prieinamas nemokamai.