- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasaros laikas buvo įvestas karo metais. Taip buvo bandoma gauti didesnę ekonominę naudą, labiau išnaudojant žmones. Tačiau šiandien vasaros laiko turėtume atsisakyti, o dauguma šalių tai jau ir padarė, sako Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotoja, Astronomijos observatorijos vedėja hab. dr. Gražina Tautvaišienė.
Į LRT Radiją laišku kreipėsi vilnietis Audrius, panoręs daugiau sužinoti apie vasaros laiką. „Norėčiau daugiau sužinoti apie situaciją, įvedus vasaros laiką. Kodėl dabar su Maskva, kurią nuo mūsų skiria beveik tūkstantis kilometrų, Lietuvos laikas sutampa, o kaimyninėje Varšuvoje laikas skiriasi viena valanda. Niekaip negaliu to suprasti“, – laiške rašo vyras.
G. Tautvaišienė sako, tai – labai logiškas klausimas. „Jis kyla, nes vienos šalys dar laikosi vasaros laiko įvedimo, o kitos jo atsisakiusios. [...] Varšuva patenka į pirmą laiko juostą, Vilnius – į antrą, o Maskva – į trečią. O kai šiais metais Rusija atsisakė įvesti vasaros laiką, taip išėjo, kad su Varšuva mus dar viena valanda skiria, o su Maskva sutapome“ – aiškina VU Astronomijos observatorijos vedėja.
Ji tikisi, kad kitais metais, kai baigsis Europos Sąjungos (ES) priimta direktyva dėl vasaros laiko įvedimo, pastarasis ir mūsų šalyje nebebus taikomas.
– Pone Tautvaišiene, ką atsakytumėte mūsų klausytojui? Kodėl Lietuvos ir Maskvos laikas toks pats, o Varšuvos – skiriasi?
– Sakyčiau, kad užduotas labai logiškas klausimas. Jis kyla, nes vienos šalys dar laikosi vasaros laiko įvedimo, o kitos (jau dauguma jų) jo yra atsisakiusios. Astronomai yra suskirstę visą Žemės rutulį į 24 laiko juostas. Viskas priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo pusiaujo. [...]
Grinviče (angl. Greenwich Mean Time – GMT) yra pasirinktas nulinis atskaitos laikas, nuo jo ir pradedamos skaičiuoti laiko juostos. Varšuva patenka į pirmą juostą, Vilnius – į antrą, o Maskva – į trečią. O kai šiais metais Rusija atsisakė įvesti vasaros laiką, taip išėjo, kad su Varšuva mus dar viena valanda skiria, o su Maskva sutapome.
– O kokios dar šalys patenka į laiko juostą, kuriai priklauso ir Lietuva?
– Antroje yra tikrai nemažai šalių: ir mūsų kaimynės Estija, Latvija ir viskas, kas žemyn nuo mūsų eina pusiaujo link. Visos tos šalys į tą juostą ir patenka.
– Regis, Lietuva, žvelgiant į visą jos teritoriją, patenka į dvi laiko juostas. Ko gero, apskritai laiko juostos neatitinka valstybių, ypač didesnių, sienų?
– Taip. Astronominiu požiūriu Žėmės rutulys yra suskirstytas į taisyklingas laiko juostas, bet, jei yra mažesnė šalis, ji patenka į dvi laiko juostas. Tokiu atveju yra pasirenkama, kurioje juostoje yra didesnė tos šalies teritorija. Paprastai mažesnės šalys patenka į vieną laiko juostą. Didesnės valstybės, tokios kaip Rusija, laiko zonų yra pasirinkę maždaug dešimt. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra trys ar keturios laiko juostos. Daug kas priklauso ir nuo politinių sprendimų.
– Geopolitiškai žvelgiant, ar būtų politiškai logiškiau, jei su Lenkija būtume vienoje juostoje, o su Rusija – jau kitoje?
– Astronominiu požiūriu tai labiau priklauso nuo to, kada toje vietovėje saulė vidudienį yra zenite. Pagal tai yra į laiko juostas padalinta Žemė. O dėl to, kokiai juostai priklausyti, tai šiuo metu vasaros laikas įvedamas visose ES šalyse ir JAV. Ir dar yra šalių, bet paminėtos – didesnės teritorijos. Kol kas dar įveda vasaros laiką, bet jau daugelį metų rekomenduojame, kad jau tikrai laikas to atsisakyti, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje įvedus vasaros laiką, jau saulė nebūna zenite vidurdienį, valandos skirtumas yra, o Klaipėdoje dar ir didesnis.
Mes sakome, kad Lietuvoje per anksti keliamės, nereikia įvedinėti vasaros laiko. Vasaros laikas buvo įvestas sunkiu metu, karo metais. Taip buvo bandoma gauti didesnę ekonominę naudą, labiau išnaudoti žmones. Šiuo metu jau nereiktų tokių metodų tęsti.
– Trumpam prisiminkime kai kuriuos momentus, jau tapusius istorija. Štai pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 metais. Iki 1991 metų Lietuva, iš esmės priklausanti antrai laiko juostai, gyveno jos ritmu. Tačiau po 1998 metų reformos mūsų šalis buvo priskirta pirmai laiko juostai ir pusantrų metų gyveno pagal vadinamą tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės laiką. Pone Tautvaišiene, Jūsų manymu, koks laikas yra palankesnis?
– Ir tada, kai buvo įvestas šis laikas, sakėme, kad turėtume gyventi savo laiko zonos laiku. Dėl to nekyla jokių abejonių.
– Buvo minimas ir toks terminas, kad 2016 metai bus paskutiniai, kai sukinėsime rodykles. Ar apskritai į mokslininkų rekomendacijas kas nors atsižvelgia, ar jų klausia, kaip būtų geriau?
– Taip. Visą laiką klausia. Mes ir visų šalių astronomai sako, kad turėtume gyventi natūraliu laiku. Kaip minėjau, jau daugelyje šalių tos vasaros laiko įvedimo praktikos atsisakyta. Jau vis dėlto yra mažuma šalių, kur tas laikas taikomas. Todėl tikimės, kad, kai baigsis ES priimta direktyva dėl vasaros laiko įvedimo, kuri turėtų baigtis kitais metais, gal tas blaivus protas ir nugalės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atidengta Užupio respublikos Konstitucijos lenta prūsų kalba3
Penktadienį Vilniuje iškilmingai atidengta Užupio respublikos Konstitucijos lenta mirusia prūsų kalba. ...
-
Lietuva papildomai perka pusšimtį „Mercedes-Benz Unimog U5000“ sunkvežimių14
Lietuva perka papildomą 51 krovininį „Mercedes-Benz Unimog U5000“ sunkvežimį, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Palangai sezoniškumas įtakos nebeturi9
Dar prieš dešimtmetį daugelis tautiečių ir užsienio svečių Lietuvos kurortinius miestus, tokius kaip Palanga, Neringa ar Nida, pakrikštijo vasaros sostinėmis. Bėgant laikui šis įsitikinimas virsta tik užmarštin grim...
-
N. Grunskienė: šalyje trūksta apie 240 tyrėjų, daugiausiai – Vilniuje4
Šalyje trūksta apie 240 tyrėjų, didžiausias stygius – Vilniuje, penktadienį po susitikimo su prezidentu sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė. ...
-
Priminimas: sekmadienį – nemokamas viešasis transportas5
Sekmadienį, rugsėjo 22-ąją, minima Tarptautinė diena be automobilio. Ta proga įvairiuose Lietuvos miestuose nemokamai bus galima važiuoti miesto viešuoju transportu. ...
-
Keliasdešimt žydų gelbėtojų prezidentas apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais9
Artėjant Žydų genocido atminimo dienai, prezidentas Gitanas Nausėda po mirties apdovanojo 30 asmenų, Antrojo pasaulio karo metais gelbėjusių žydus nuo nacių genocido. ...
-
Laisvės alėją užliejo tradicinė Rudens mugė: kiekvieno skoniui10
Tris dienas Laisvės alėjoje karaliaus tradicinė Rudens mugė, kurioje gausu amatininkų, tautodailininkų, kurie atvežė įvairiausių rankų darbo dirbinių. Maisto gamintojai kviečia ir sūrių paragauti, ir vakarienei gardžios žuvies parsinešt...
-
R. Požėla apie papildomų 100 mln. eurų skyrimą policijai: tai yra gyvybiškai svarbu10
Pareigūnų trūkumas šalyje nemažėja, tačiau Radviliškio rajone situacija kone prasčiausia. Čia kartais patruliuoja tik vienas policijos ekipažas. Policininko profesijos prestižas vis dar negerėja visoje šalyje. O ir atlyginimai a...
-
Metų mokytojo premijos – aštuoniems pedagogams
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) įsteigtos Metų mokytojo premijos skirtos aštuoniems pedagogams iš visos Lietuvos, jie bus apdovanoti minint Tarptautinę mokytojo dieną. ...
-
Vienas žinomiausių žmonių Estijoje prabilo lietuviškai: reikia žinoti svarbiausią Europos kalbą3
Talino uosto vadovas Valdo Kalm'as daugelį nustebina, kai prabyla lietuviškai. Sako, kad lietuvių kalba jam labai graži, bet išmoko dėl lietuviškų šaknų – sako esantis per pus lietuvis, todėl greitesnis už estus. ...