– Tie melagiai, kuriuos aš mačiau, susiję su melo skleidimu ir dezinformacija. Jie to melo tikriausiai neskleistų, jei jis neveiktų?
– Be abejo. Jie turi savo auditorijas. Aš tikrai nenoriu ir niekada nesiekiu gąsdinti žmonių, kad tai yra kažkokia kritinė masė ir gali įvykti kažkokia revoliucija. Tačiau ta auditorija yra nemaža – sakyčiau, apie 10–12 procentų nuo bendros auditorijos. Ar ji auga? Greičiausiai ne.
Mums kartais atrodo, kad jų socialiniuose tinkluose labai daug, bet tai tėra įspūdis ir jis yra klaidingas. Viena, jie yra gerokai aktyvesni nei įprasti žmonės, nes pastarieji turi ir kitų užsiėmimų gyvenime nei tik rašyti komentarus socialiniuose tinkluose. Ta auditorija dažniausiai neturi ką veikti, jie yra gerokai piktesni.
– Ar gali būti, kad jie vyresnio amžiaus ir turintys žemesnį išsilavinimą?
– Tikėtina, kad taip. Nenoriu konstatuoti, bet, kiek pats matau savo socialinio tinklo paskyroje, kurioje sulaukiu įvairių komentarų, grasinimų ir ko tik nori, tai tikrai tokia auditorija.
Kitas labai svarbus aspektas, kurį mes vis bandome nuo savęs nustumti ir nekreipti dėmesio, bet kuris yra labai svarbus, – tai botai. Tai kompiuterinės programos, kurios yra užprogramuotos tam, kad komentuotų vieną ar kitą turinį. Botai ištobulėję tiek, kad jų šeimininkui nebūtina nukreipti jų į konkretų žmogų – užtenka įvesti raktinius žodžius, ir jie tą turinį seks bei paskui jį „vaikščios“.
Botai ištobulėję tiek, kad jų šeimininkui nebūtina nukreipti jų į konkretų žmogų – užtenka įvesti raktinius žodžius, ir jie tą turinį seks bei paskui jį „vaikščios“.
Botai su kiekviena diena, kaip kompiuterinis naujų technologijų produktas, tobulėja. Jie jau yra išmokę tarpusavyje ginčytis, gali sudaryti įspūdį, kad tave palaiko. Tai, kas šiuo metu vyksta, yra neįtikėtina.
Kartais aš jau pats save pagaunu, kad per skubėjimą ir laiko stoką atsakinėju kompiuterinei programai, neįsigilinu. Šie dalykai yra labai gąsdinantys, nes šiuo įrankiu gali naudotis bet kas: verslas, pavieniai žmonės, politikai, nuomonės formuotojai.
– Kaip elgtis žmonėms, kurių socialiniuose tinkluose yra tokių botų profilių? Šalinti ar palikti?
– Dabar aš šalinu, bet tik todėl, kad jų yra per didelis kiekis. Aš nenoriu užteršti savo „asmeninių namų“, kaip aš vadinu socialinį tinklą. Anksčiau, kai domėjausi, kas vyksta socialiniuose tinkluose, priimdavau tam tikrą kiekį į „savo namus“, kad, kaip ir jūs sakote, jausčiau pulsą.
Dažnai, gyvendami savo burbuluose, tą pulsą pametame. Ir kai vyksta rinkimai, mes visi nustembame: kaip čia taip galėjo nutikti? O taip ir nutiko, nes gyvenome savo burbule.
Arba įvyksta kokia nors apklausa, ir mes stebimės, kodėl ji tokia, o ne tokia, kaip mums atrodo, – nes kiti burbulai gyvena visai kitaip. Jausti tuos burbulus, domėtis, kuo pulsuoja visuomenė, manau, mums visiems truputį reikėtų, nes taip atitolstame vieni nuo kitų.
– Ar tinklalaidės „Ant laužo“ tikslas – perimti iniciatyvą?
– Aš sau esu pasakęs, kad nedekonstruoju ir nesiaiškinu – aš puolu. Tai veikia, nes sukelia emociją. Tikriausiai nėra žmonių, kurie, pasižiūrėję laidos epizodą, liktų visai abejingi ir jiems būtų nei šilta, nei šalta.
Aš sau esu pasakęs, kad nedekonstruoju ir nesiaiškinu – aš puolu.
Tikslas yra per emociją išryškinti problematiką. Bet aš nenoriu ir niekada neužsiimsiu nei moralų sakymu, nei žmonių mokymu, kaip gyventi, ką rinktis. Tą dažnai mes norime daryti. Tarkime, kartais suprantame tam tikrą sferą ir norisi paaiškinti žmogui, ką daryti. Tačiau taip nevyksta – žmogus yra visiškai laisva būtybė.
Bet jeigu mes parodome tą kitą pasaulį, kuris kartais yra labai baisus, tai, manau, priverčia bent šiek tiek susimąstyti ir atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus, nes socialiniai tinklai yra antras mūsų gyvenimas, norime mes to ar nenorime.
– Kokie yra raktiniai žodžiai, kuriais naudojamasi dezinformacijai?
– „Vagia, vagys“ – šie žodžiai visada provokuoja, ypač lietuvius. Mes mėgstame skaičiuoti vieni kitų pinigus. Politikos temos ir su jomis susiję žodžiai – „Landzbergis“, „šiferis“, „konservatnikas“ – irgi veikia kaip provokacinė priemonė.
Manau, šių pyktį keliančių dalykų yra visur ir visada. Kaip sako analitikai, jeigu tau įrašas ar vaizdo įrašas sukelia pyktį, vadinasi, po tuo kažkas slypi. Reikėtų bent tris kartus peržiūrėti tą medžiagą ir pabandyti pagalvoti, kodėl ji taip padaryta.
– Visi kalba, kad galima nusipirkti paslaugą, ir botai tave rems bei už tave dirbs. Tai reali paslauga?
– Taip, tai tikrai galima padaryti. Mano laidoje buvo hakeris ir pasakojo, kaip vyksta šie dalykai. Vienu atveju galima nusipirkti ir tikrų, ir netikrų sekėjų – tiesiog per „Google“ paiešką, paprastu būdu.
Paspaudus „pirkti“, galima įsigyti įvairios rūšies sekėjų. Pasirinkus „top“, galima gauti tokių sekėjų, kurių „Facebook“ ar „Instagram“ algoritmai neatpažins kaip netikrų. Tai yra labai svarbu. Kartais socialinių tinklų robotai užsiima valymu – tiesa, retai, bet pasitaiko.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)