– Skolų atostogos: kada galima tikėtis skolų mokėjimo atidėjimo? Kada jos negalimos? Ar tai yra taikoma išieškant alimentus (juk vaikams ir per skolų atostogas reikia valgyti)?
– Skolų atostogomis (kai skolų išieškojimas iš darbo užmokesčio sustabdomas šešiems mėnesiams) gali pasinaudoti žmonės, kurie bent pusę metų nedirbo, buvo užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir įsidarbino legaliai. Šia lengvata galima pasinaudoti ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus.
Vaiko išlaikymo išmokoms (vadinamiesiems alimentams) skolų atostogos nebetaikomos nuo 2025 m. gruodžio 4 d., kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad vaikui reikalingų mokėjimų stabdymas pažeidžia vaiko interesus ir prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad įstatymų leidėjas negali skolininkų nemokumo problemų spręsti vaiko išlaikymo sąskaita.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad skolų atostogos nesustabdo išieškojimo iš bet kokių asmens lėšų, sustabdymas taikomas tik darbo užmokesčiui. Taigi, ir skolų atostogų laikotarpiu skolos gali būti išieškomos iš asmeniui grąžinamų mokesčių permokų, dovanojamų lėšų ar kitų pajamų. Be to, skolų atostogos negalioja palūkanoms: jeigu kartu su skola priteistos ir palūkanos, pusmetį negrąžinama skola toliau didėja. Tokie atvejai nėra retenybė, kadangi įvairios palūkanos ir netesybos skaičiuojamos didesnėje pusėje visų išieškojimo procesų. Tad visus svarstančius pasinaudoti skolų atostogomis kviečiu labai atidžiai pagalvoti ir tik tada spręsti, ar reikia šių atostogų, ar ne. Juk atostogos baigiasi, o skolos lieka.
– Išsituokus dažniausiai vienam iš tėvų priteisiama mokėti vaikams alimentus. Mokantis juos supranta kaip nekintančią sumą, nors ji turėtų būti indeksuojama. Kas turi tą sumą indeksuoti ir priversti mokėti daugiau, kaip indeksuojama ir pagal ką? Jeigu suma nebuvo indeksuojama, pavyzdžiui, penkerius metus, ar, pritaikius indeksavimą, mokantis alimentus turės sumokėti už visus penkerius metus, ar indeksavimas veikia tik nuo indeksavimo dienos?
– Alimentų (periodinių išlaikymo išmokų) indeksavimas Lietuvoje nėra pasirinkimo reikalas – tai įstatymu nustatyta pareiga, skirta išmokų vertei nuo infliacijos apsaugoti.
Indeksavimą atlieka tas, kuris faktiškai vykdo mokėjimą: jei tėvas (ar motina) moka alimentus savanoriškai – jis pats privalo indeksuoti; jei išieškojimą vykdo antstolis – indeksuoja antstolis; jei išskaitos daromos iš darbo užmokesčio – indeksavimą atlieka darbdavys ar kita išskaitas vykdanti institucija.
Svarbu tai, kad pareigą išlaikyti vaiką turintis asmuo negali nuspręsti neindeksuoti – pareiga galioja nepriklausomai nuo jo valios. Indeksavimas vykdomas pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), kurį skelbia Valstybės duomenų agentūra. VKI lygina praėjusių metų gruodžio mėnesio kainas su dar ankstesnių metų gruodžio kainomis. Indeksavimas taikomas tik tada, kai VKI yra 101 ar didesnis (t. y., kai nustatyta bent 1 proc. infliacija).
Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per pastaruosius šešis mėnesius.
Perskaičiuojant periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100. Kai išmokos turi būti indeksuojamos kelerius ar keliolika metų, indeksavimo laikotarpiu galiojantis koeficientas turi būti taikomas ankstesniais metais perskaičiuotoms (indeksavimu padidintoms) periodinėms išmokoms.
Pavyzdžiui, jei 2018 m. liepą buvo priteistos 200 eurų išlaikymo išmokos, jas privalu pradėti indeksuoti nuo 2019 m. vasario 1 d., taikant 2018 m. ir paskesniais metais apskaičiuotą VKI: 200 Eur × 101,9 : 100 = 204 Eur; 204 Eur × 102,7 : 100 = 210 Eur; (2021 m. mokėtinų periodinių išmokų neindeksuojame, kadangi tiems metams apskaičiuotas VKI (100,2) nesiekė 101); 210 Eur × 110,6 : 100 = 232 Eur; 232 Eur × 121,7 : 100 = 282 Eur; 282 Eur × 101,2 : 100 = 285 Eur ; 285 Eur × 102,1 : 100 = 291 Eur; 291 Eur × 103,4 : 100 = 301 Eur.
Kai alimentai neindeksuojami kelerius metus, susidaro alimentų skola (laikoma, kad buvo mokamos mažesnės alimentų sumos, nei turėjo būti mokamos). Vadinasi, jei penkerius metus nebuvo indeksuojama, teisingai perskaičiavus išmokas, susidarys įsiskolinimas, kurį alimentų mokėtojas privalo padengti.
Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, patartina pasinaudoti antstolių pagalba. Pirmiausia iš teismo, kuris yra priteisęs išlaikymą ar žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, reikėtų gauti vykdomąjį raštą. Jei išduoda popierinį vykdomąjį dokumentą, originalus dokumentas (ne kopija) dėl piniginių sumų išieškojimo siunčiamas arba pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams šiuo adresu: Konstitucijos pr. 15, LT-09319 Vilnius. Vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarka detaliai aprašyta ir prašymo, anketos formos pateikiamos Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje.
Antstolių informacinė sistema vykdomąjį dokumentą priskiria vienam iš antstolių, veikiančių toje veiklos teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar nekilnojamojo turto buvimo vieta. Antstoliui pradėjus išlaikymo išmokų išieškojimą, sumažėja rizika, kad šias išmokas „suvalgys“ kitos skolos tais atvejais, kai išlaikymą mokėti privalantis asmuo skolingas daugeliui kreditorių. Mat reikalavimai išieškoti iš skolininko išlaikymą pagal Civilinio proceso kodekso 754 str. tenkinami pirmąja eile.
Rūpinasi antstoliai
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2026 m. pradžioje buvo vykdoma beveik 47 tūkst. (46,8 tūkst.) vykdomųjų bylų dėl išlaikymo išmokų išieškojimo. Daugiau nei 100 tūkst. vaikų priteistu išlaikymu šiandien rūpinasi antstoliai.
Antstolių rūmų inf.
Siūlymas
Seime yra įregistruotos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma alimentų nemokantiems tėvams apriboti galimybes vairuoti, žvejoti, medžioti, įsigyti ginklą. Neturintys darbo ir pajamų būtų privaloma tvarka įdarbinami.
Turi teisę į orią vaikystę
Vaikams nesumokėtų alimentų skola siekia 213 mln. eurų. Ši skola metai iš metų didėja. Už kiekvieno euro – vaikas ir jo kasdieniai poreikiai: sveikata, ugdymas, orumas ir saugumo jausmas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Civilinis kodeksas aiškiai nustato: tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga nėra sąlyginė. Ji nepriklauso nuo santykių su kitu iš tėvų, nuo emocijų ar asmeninių konfliktų. Vaiko teisė į išlaikymą negali būti vertinama kaip paprasta skola; negali būti aukojama dėl skolininko interesų.
Valstybė kasmet skiria daugiau kaip 20 mln. eurų išmokų 18 tūkst. vaikų, kurių vienas iš tėvų nevykdo savo pareigos išlaikyti vaikus. Tačiau ši suma padengia tik nedidelę dalį priteistų alimentų ir tėra laikinas sprendimas, nes atsakomybė už vaiką faktiškai perkeliama visuomenei. Vaiko išlaikymas pirmiausia yra tėvų pareiga.
Lietuvos antstolių rūmų socialine kampanija „Alimentai – vaiko teisė“ siekiama atkreipti dėmesį į išlaikymo negaunančių vaikų patiriamą žalą ir skatinti visuomenę suvokti, kad alimentai nėra tik skola buvusiam sutuoktiniui – tai vaiko teisė į orią vaikystę.
Antstolių rūmų inf.
Naujausi komentarai