Tendencijos

Klaipėdoje žlugdoma muzikinė kultūra

Lietuvos muzikų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai, nesulaukę, kol šios organizacijos vadovybė Vilniuje pagaliau atkreips dėmesį į regionus, ryžosi priminti apie save ir surengė susirinkimą.

Pasak prof. Daivos Kšanienės, nors Muzikų sąjunga turėtų vienyti visos Lietuvos atlikėjus, muzikologus, kompozitorius, muzikos mokytojus, iš tiesų sostinėje niekam nerūpi, kas vyksta Klaipėdoje, Kaune, Alytuje – deja, tik šiuose miestuose yra įkurti organizacijos skyriai. Regionai beveik negauna jokio finansavimo. Iki šiolei nėra priimtas įstatymas, reglamentuojantis skyriaus pirmininko kadencijos trukmę. „Pirmininkas gali būti išrinktas nors ir 100 metų, niekas nesidomi, kaip mes gyvename, ką veikiame“, - piktinosi D. Kšanienė.

Anot D. Kšanienės, išrinkę skyriaus vadovybę, muzikai tik dejavo: kad apmirusi Klaipėdos filharmonijos veikla, kad Klaipėda, kaip ir kiti miestai, visiškai ignoruojami ne tik finansine prasme. D. Kšanienės teigimu, prieš kelias savaites vykusiame Lietuvos muzikų sąjungos ataskaitiniame suvažiavime prof. Eduardas Gabnys demonstratyviai „nematė“ prie mikrofono eilėje stovinčios D. Kšanienės, trukdydamas jai į valdybą pasiūlyti kandidatus iš regionų. Vienas seniausių festivalių Klaipėdoje „Marių klavyrai“ iš Kultūros ministerijos šiemet negavo nė vieno lito.

„Baisus Klaipėdos ignoravimas“, - sakė D. Kšanienė. Dėl to, taip pat pačių uostamiesčio muzikų, Kultūros skyriaus pasyvumo Klaipėdoje žlunga muzikinė kultūra. Profesorė įsitikinusi, jog Lietuvos muzikų sąjungos Klaipėdos skyrius gali daryti kur kas didesnę įtaką Klaipėdos kultūros politikai.

1997 m. įkurtam Klaipėdos muzikų skyriui, kur šiuo metu yra maždaug 40 narių, jau septynerius metus vadovauja prof. Vytautas Tetenskas. Ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas buvo surengtas Klaipėdos skyriaus narių iniciatyva. Patvirtinta 7 narių valdyba, kurios pirmininku vėl perrinktas V. Tetenskas.