Tyrimai rodo, kad ši paslauga aktuali 60 proc. didmiesčių gyventojų

Vakar Vyriausybė patvirtino Kremavimo įstatymo koncepciją. Pagal ją iki šių metų liepos pradžios Aplinkos ministerija turės parengti Kremavimo įstatymą, kuris turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Tuomet ir lietuviai turės galimybę kremuoti savo artimųjų palaikus ar pareikšti valią, kad jų pačių kūnas po mirties būtų sudegintas. Šiuo metu mirusieji vežami kremuoti į kaimynines valstybes. Tai brangiau kainuoja, sukelia daug nepatogumų.

Sumažins aplinkos taršą

Kremavimą reglamentuojantys teisės aktai priimti ir ne vienerius metus galioja daugelyje šalių. Pasak Aplinkos ministerijos sekretoriaus, Kremavimo koncepcijos rengimo darbo grupės vadovo Juliaus Laicono, praėjusių metų rudenį atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip 60 proc. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų gyventojų pageidauja kremavimo paslaugos. Kokia bus jos reali paklausa, priklausys ir nuo apeigų kultūros, ir nuo kainos, mano pašnekovas. Kremavimas Rygoje kartu su kelionės išlaidomis kainuoja apie 2 tūkst. litų. Manoma, kad reali paslaugos kaina Lietuvoje galėtų būti nuo 1 iki 2 tūkst. litų, nors esama optimistiškų skaičiavimų. Pagal juos galima “sutilpti” ir į 500 litų.

“Krematoriumo statybos idėja jau keleri metai stumdoma iš ministerijos į ministeriją. Gerai, kad ją pagaliau pavyks įgyvendinti”, - džiaugiasi aplinkos ministras Arūnas Kundrotas. Pasak ministro, kremavimo įteisinimas svarbus ir kitu aspektu. Šiuo metu kapinės užima beveik 1 proc. šalies teritorijos. Akivaizdu, kad jos teršia aplinką - dirvožemį, gruntinius vandenis, kurie kartu su požeminiais vandenimis yra mūsų geriamojo vandens šaltinis. Tai ypač aktualu Kaunui, kurio kapinės yra arti vandens telkinių, pastebi J.Laiconas. Iš kitos pusės krematoriumai padidins oro taršą. Tačiau rengiant įstatymą numatoma atlikti jų poveikio aplinkai įvertinimą. Tada ir bus pasižiūrėta, kokia tarša galima, kaip ją įmanoma apriboti, svarsto ministras.

Teks pareikšti valią

Ministerijos sekretoriaus teigimu, numatoma, kad įstatymas įtvirtins principą, jog kremavimas atliekamas atsižvelgiant į žmogaus valią, nustatys atvejus, kada palaikus kremuoti draudžiama, apribojimus asmenims, prižiūrintiems kremavimo veiklą, atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Numatoma, kad mirusiojo palaikai galėtų būti kremuojami tik pateikus įstatyme nurodytus dokumentus, patvirtinančius asmens išreikštą priešmirtinę valią dėl kremavimo arba artimųjų prašymą.

Nepriklausomai nuo mirusiojo valios, jo palaikai gali būti kremuojami mirus nuo pavojingos užkrečiamosios ligos. Tokių ligų sąrašas bus patvirtintas atskirai.

Planuojama numatyti ir tuos atvejus, kai palaikų kremuoti negalima. Aplinkos ministras akcentuoja, kad to nebus galima daryti, jei bus įtariama, kad asmens mirties priežastis gali būti nusikalstama veikla, nusikaltimas. Tuomet mirusiojo valiai teks nepaklusti. Deginti nebus galima ir neatpažintų lavonų. Palaikai nebus kremuojami, jei mirusiojo giminės nesilaikys nustatytų reikalavimų, nesirinks specialių karstų.

Veikla bus licencijuojama

Kremavimo veikla bus licencijuojama. Reikalavimus nustatys Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o jų laikymąsi kontroliuos ir prižiūrės kompetentingos institucijos. Kremavimo paslaugas teikiančios įmonės bus įpareigotos kaupti ir saugoti duomenis apie kremavimo atvejus nustatyta tvarka. Numatoma, kad kremuoti palaikai galės būti laidojami įprastai, kapinėse arba laikomi specialiose sienelėse - kolumbariumuose. Nepalaidojus palaikus bus galima laikyti ne ilgiau kaip metus.

Ministras aiškina, kad kremavimo paslaugas galės teikti ir valstybės įmonės, ir savivaldybių kontroliuojamos įmonės, taip pat privačios bendrovės. Bus parengti aplinkosauginiai reikalavimai, be to, yra ir sanitariniai bei higieniniai reikalavimai, tad, priklausomai nuo jų, ir bus parenkamos vietos krematoriumams statyti. Nepaisant to, aplinkinių gyventojų protestų išvengti gali nepavykti. Juk ir medicininės atliekos dėl šios priežasties Lietuvoje deginamos slapta.