Finansų ministerija siūlo, kad naikinant biudžetines įstaigas atleisti, bet netrukus į kitas įstaigas priimti asmenys vienu metu nebegalėtų gauti ir atlyginimo naujojoje darbovietėje, ir išeitinės kompensacijos už atleidimą.

Pagal siūlomus įstatymų pakeitimus, jei asmuo, dirbęs institucijoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, arba Lietuvos banke, atleidžiamas iš darbo ar iš valstybės tarnybos ir priimamas į darbą kitoje institucijoje, taip pat finansuojamoje viešosiomis lėšomis arba Lietuvos banke, jam išeitinė kompensacija nebus mokama.

Ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė sako, jog tai numatantys projektai visų pirma siejami su numatoma finansų rinkų priežiūros reforma, pagal kurią nuo 2012-ųjų bus likviduotos

Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija, o jų funkcijų vykdymas bus perduodamas Lietuvos bankui. Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai iškart pereis dirbti į Lietuvos banką.

"Pagal dabar galiojančius teisės aktus, šie valstybės tarnautojai, nors ir iškart priimami į pareigas kitoje institucijoje, tačiau ne valstybės tarnautojais, įgyja teisę į išeitines kompensacijas. Nemanome, kad tokia tvarka yra teisinga, todėl pateiktais projektais siūlome spręsti šią situaciją", - BNS sakė G.Balčytytė.

Tobulinti reglamentavimą Vyriausybei rekomendavo Valstybės kontrolė, kuri vertino apskričių viršininkų administracijų likvidavimo eigą.
Anot Finansų ministerijos, šiais projektais siekiama efektyvesnio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo.

Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad įvairiais įstatyme išvardytais pagrindais iš pareigų atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokamos išeitinės išmokos. Jų mokėjimas gali būti nutraukiamas tik tuo atveju, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Tuo tarpu tais atvejais, kai toks asmuo įsidarbina kitose įstaigose, tarp jų ir įstaigose, išlaikomose iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ar valstybės įsteigtų fondų, taip pat Lietuvos banke, išmokos mokėjimas jam gali būti tęsiamas.

Pagal šiuo metu galiojančias Darbo kodekso nuostatas, tais atvejais, kai darbdavys yra likviduojamas, darbo sutartys su darbuotojais yra nutraukiamos ir šiems darbuotojams yra išmokamos išeitinės išmokos, nepaisant to, kad netrukus po atleidimo šie darbuotojai gali būti priimami į darbą kitoje darbovietėje, pavyzdžiui, perėmusioje vykdyti dalį likviduoto darbdavio funkcijų, ir jiems pradedamas mokėti darbo užmokestis.

Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad darbuotojui, pagal Darbo kodeksą atleistam iš valstybės ar savivaldybės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, arba iš Lietuvos banko, išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.

Išeitinės išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, ar Lietuvos banke.

Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų Valstybės tarnybos įstatyme išvardytais pagrindais, išeitinės išmokos mokėjimas gali būti nutraukiamas ne tik tais atvejais, kai asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje, bet ir tais atvejais, kai toks asmuo įsidarbina kitose įstaigose, išlaikomose iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ar valstybės įsteigtų fondų, taip pat Lietuvos banke.