Statistikos specialistų duomenimis, Kaunas nėra stulbinamai išskirtinis miestas Lietuvoje. Seną įvaizdį keičia tik gamtos pokštai.

Neteko daugiausiai gyventojų

Prieš pusmetį Kauno mieste gyveno 353 800 žmonių. Vilniuje – 557 010, Klaipėdoje – 183 828. Tad Kaunas vis dar – antrasis miestas pagal gyventojų skaičių.

Statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais visi didieji miestai, išskyrus Vilnių, tuštėjo. Beveik visur natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus skirtumas) buvo neigiama, tačiau rajonuose gyventojų pastebimai pagausėjo, išskyrus Alytų ir Panevėžį, todėl galima manyti, kad žmonės iš miestų kėlėsi į priemiesčius.

Kauno rajone per pusantrų metų gyventojų skaičius išaugo 2 tūkst. – tai sudaro 2,3 proc. visų šio rajono gyventojų. Tuo tarpu Kauno miestas iš visų Lietuvos didmiesčių neteko daugiausiai žmonių – per pusantrų metų sumažėjo 4311, arba 1,2 proc., gyventojų.

Vilniaus miestas pagausėjo 2601 gyventoju, Klaipėdos miestas sumažėjo 1008, Šiauliai – 1849, Panevėžys – 1370, Alytus – 1066 gyventojais. Vilniaus rajonas pasipildė puse tūkstančio, Klaipėdos – 1096, Šiaulių – 366, Panevėžio rajonas sumažėjo 374, Alytaus – 439 gyventojais.

Gimė daugiau nei mirė 2008 m. Klaipėdos rajone (39 kūdikiais) ir Vilniaus mieste (183 kūdikiais). Kauno mieste mirė 415 daugiau nei gimė, rajone – 49.

Skyrėsi kas antra pora

Pernai Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, susituokus dviem poroms, po to viena išsiskyrė (57 proc.). Statistikos departamento duomenimis, laikinojoje sostinėje užregistruota beveik tūkstantis santuokų ir 576 skyrybų.

Pastarųjų, palyginti su santuokų skaičiumi, kur kas mažiau Klaipėdoje (50 proc.), Šiauliuose (53 proc.). Vilniuje – panašiai kaip Kaune – 56 proc. Juos lenkia Panevėžys (59 proc.) bei Alytus (66 proc.). Neringos savivaldybėje skyrėsi tik kas ketvirta pora, Simne, Žiežmariuose, Vilkijoje, Jiezne, Kudirkos Naumiestyje pernai dažniau buvo skiriamasi, nei tuokiamasi (100–300 proc.).

Kaune, kaip ir visoje šalyje, pastaraisiais metais mažėjo socialinės rizikos šeimų ir jose gyvenančių vaikų. Per trejus metus jų sumažėjo maždaug dvigubai, iki 665 šeimų ir 1020 jose gyvenančių vaikų. Tačiau Vilniuje tokių šeimų kur kas mažiau, nors gyventojų – daugiau, šie rodikliai panašūs kaip Klaipėdoje: atitinkamai 378 ir 313 šeimų, 729 ir 626 vaikų.

Šalyje globojama 7560 vaikų, juos priėmusios 5701 šeima. Kauną (497 ir 579) lenkia tik Vilnius (780 ir 877).

Mažiausiai – su pradiniu išsilavinimu

Lyginant miestus pagal gyventojų mokymosi pasiekimus, visur daugiausia turinčiųjų vidurinį (pagrindinį su profesine kvalifikacija, vidurinį ir vidurinį su profesine kvalifikacija) išsilavinimą.

Daugiausiai turinčiųjų aukštesniojo ar aukštojo mokslo diplomus gyvena Vilniaus (22,1 proc. – beveik kas ketvirtas) ir Kauno apskrityse (17,8 proc.). Kitos apskritys kur kas labiau atsilieka (Klaipėdos apskr. – 13,7, Utenos – 12,7, o Telšių – tik 8,5 proc., t.y. kas dvyliktas).

Kaune ir Klaipėdoje gyvena mažiausiai žmonių, turinčių pradinį, pradinį su profesine kvalifikacija ir pagrindinį išsilavinimą (4,5 ir 4,1 proc.).

Labiausiai erzina paslaugų kokybė

Kauniečiai, gindami savo, kaip vartotojų, teises, aktyvumu pernai ne ką teišsiskyrė iš kitų šalies miestų gyventojų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vito Ūso teigimu, pernai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo ir išnagrinėjo per 12 tūkst. vartotojų skundų, iš jų per 5800 skundų išnagrinėjo tarnybos skyriai regionuose, veikiantys visose šalies apskrityse.

"Kauno apskrities skyrius praėjusiais metais gavo ir išnagrinėjo 1600 vartotojų prašymų, tai sudaro apie 13 proc. visų tarnybos gautų skundų. Per 90 proc. skundų išspręsta vartotojų naudai. Apie pusę vartotojų skundų sudaro prašymai dėl nekokybiškų ne maisto produktų bei paslaugų (tai būdinga visiems regionams). Kauniečiai taip pat skundėsi dėl įmokų apskaičiavimo už šilumą ir karštą vandenį, dėl plastikinių langų, šarvuotų durų kokybės bei įstatymo darbų kokybės, dėl ne laiku paslaugų įvykdomų teikėjų sutartinių įsipareigojimų", – V.Ūsas negalėjo išskirti specifinių, tik kauniečiams būdingų skundų. Vilniaus apskrities vartotojų skundai sudaro didžiausią dalį visų skundų.

Taupumu pralenkia šiauliečiai

Nors priimta manyti, kad kauniečiai yra itin taupūs ir racionalūs, statistika neigia šį mitą. Pavyzdžiui, pagal sunaudoto vandens kiekį vienam gyventojui matyti, kad taupiausi – anaiptol ne Kauno, bet Šiaulių gyventojai. Per metus vienas kaunietis sunaudojo 45,4 kub. m vandens (beveik po 4 per mėnesį), šiaulietis – tik 31, o klaipėdietis – 58,5 (beveik po 5 per mėn.).

Tiesa, pagal autobusų ir troleibusų bilietų kainas Kaunas – tarp lyderių. Vienkartinis bilietas Vilniuje brangesnis tik 10 centų nei Kaune, mikroautobuso bilietas – 0,5–1,5 lito. Šiauliuose autobusu važinėtis galima už 1,4 lito, o Panevėžyje kelionė mikroautobusu atsieis 1,6 lito.

Sinoptikai netikėjo kolegomis

Kauno meteorologijos stoties viršininkas Vitas Laurynaitis teigė, kad dažniausiai orai virš Kauno būna panašūs kaip ir kitose šalies vietose. "Ciklonas, kai ateina, tai per visą Lietuvą praslenka", – aiškino meteorologas.

Tačiau kartais temperatūra mūsų mieste skiriasi net dešimčia laipsnių.

"Buvo, kad žiemą pas mus labai prasigiedrijo ir temperatūra ženkliai krito žemyn. Kolegos sinoptikai kelis kartus skambino pasitikslinti, ką mes čia užregistravome. Jie netiki, sako, negali būti", – prisiminė pašnekovas.

Kad gamta mėgsta paišdykauti, kauniečiai sinoptikai įsitikino ir visai neseniai. "Kai Kaune sniego prisnigo 42 cm, Vilniuje iškrito tik 23 cm. Negirdėtas dalykas: daugiausiai sniego turėtų kristi rytinėje, šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, o ne Kaune", – stebėjosi V.Laurynaitis. Tą įsimintiną sausio 3 d. Aukštaitijai, kai kuriems šiauriniams ir pietvakarių Lietuvos rajonams sniego beveik neteko.