Kai rudenį ir gruodžio pradžioje dėl balionų vėluodavo ar už šimtų kilometrų turėdavo leistis į Vilnių skrendantys lėktuvai, pykčio būta daug.
„Negali būti taip pastoviai“, – piktinosi moteris.
„Pavėlino – turėjo būti 6 val. ryto, dabar bus tik 15 val. Aš jūreivis, laivas nelauks, nežinau, ar spėsiu dabar“, – kalbėjo vyras.
Piktinosi ir svečiai.
„Komunikacija buvo labai prasta – iš Vilniaus autobusu vykome į Kauno oro uostą, bet pusiaukelėje teko apsisukti ir grįžti. Nakvojome viešbutyje. Labai glumina, atrodė, kad niekas nežino, ką daryti“, – sakė keliautojas.
Balionų krizė, kurią sukėlė iš Baltarusijos leidžiami kontrabandiniai balionai, žurnalistų išrinkta svarbiausiu metų įvykiu.
„Man atrodo, kad tai tikrai neeilinė krizė savo unikalumu. Pasaulyje labai nedaug valstybių susiduria su panašaus pobūdžio krizėmis, ir to pasekmė ta, kad ji nėra lengvai išsprendžiama“, – komentavo naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.
Lietuvos oro uostai veiklą dėl leidžiamų balionų turėjo stabdyti penkiolika kartų – visa tai palietė daugiau kaip 50 tūkstančių keleivių.
„Mes, Lietuvos oro uostai, dėl negautų pajamų ir patirtų papildomų sąnaudų patyrėme kelis šimtus tūkstančių eurų nuostolių. Tačiau didžiausius nuostolius patyrė ne mes, o aviakompanijos ir kiti mūsų partneriai. Skaičiuojame, kad tie nuostoliai galėtų siekti 1,5 milijono eurų ar net daugiau“, – teigė Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus.
Paskutinį kartą dėl balionų Vilniaus oro uostas sustabdytas gruodžio 6-ąją. Keli balionų skrydžiai po tos dienos dar fiksuoti, tačiau oro uosto veiklai pavojaus jie nekėlė.
„Tai yra bendras, jungtinis komandinis darbas. Tai turbūt labai geras pavyzdys, kuomet ateina krizė, ir mes sugebame susigrupuoti taip, kad dirbtume kaip vienas kumštis“, – LNK Žinioms kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
Opozicija ragina premjerę nesigirti – Aliaksandras Lukašenka į nokdauną pasiųstas žaisdamas ledo ritulį, tačiau ne politiniuose žaidimuose. Jis susiderėjo su amerikiečiais dėl sankcijų nuėmimo trąšų eksportui, paleido kažkiek politinių kalinių ir, tikėtina, pažadėjo amerikiečiams sutvarkyti balionų reikalus.
„Gal ir oras, ar čia vėjo kryptis sustabdė balionus – sunku pasakyti. Šaukti, kad tai pergalė, per anksti. Pamatysime, kaip situacija vystysis ateityje, bet faktas, kad be JAV įsitraukimo čia nieko nebūtume padarę“, – kalbėjo užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas.
„Sustabdė – taip. Amerikietiškos pastangos padėti mums, ir mes išnaudojome tą JAV takelį. Tą esame siūlę nuo pat pradžių – dar ankstyvą lapkritį tiek premjerei, tiek viešai esu pasiūlęs šitą kelią“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Panašiai masto ne tik politiniai oponentai, bet ir neutralūs stebėtojai – žurnalistai. Lietuvos valdžia nesėdėjo rankų sudėjusi, tačiau viena daug nepasiekė.
„Pastangos buvo dedamos, bet kiek jos tiesiogiai prisidėjo prie rezultato, nežinome. Akivaizdu, kad sprendimas rudenį keletui savaičių uždaryti sieną su Baltarusija efekto nedavė“, – teigė S. Jakučionis.
Premjerė neslepia, kad kontaktų su amerikiečiais dėl balionų krizės ieškota ir jie buvo rasti.
„Vis tiek laikyčiausi požiūrio, kad politinis amerikiečių įsikišimas... Be jo šis krizės sprendimas būtų buvęs neįmanomas arba bent jau gerokai apsunkintas“, – pažymėjo S. Jakučionis.
„Tai yra trečiųjų šalių pagalba, kuri šiuo metu veikia, bet ji gali neveikti po mėnesio, dviejų ar trijų“, – įspėjo L. Kasčiūnas.
Akivaizdu viena – jei balionai vėl pradėtų skristi, efektyvių priemonių jiems pažaboti vis dar nėra. Jų Lietuvos įmonės šiuo metu ieško. Kol kas problema sprendžiama kitais būdais – griežtinamos bausmės už kontrabandą, sulaikomi su ja siejami asmenys.
(be temos)
(be temos)
(be temos)