„Teismo pirmininkas yra tik vienas iš devynių teisėjų. Nagrinėjant konstitucinės justicijos bylas, jo balsas yra toks pats, kaip ir kitų teisėjų“, – antradienį prisistatydamas Seime sakė jis.
„Pirmoji pirmininko užduotis – rūpintis sklandžiu institucijos darbu, išlaikyti kompetentingą kolektyvą ir gerą darbo klimatą. Svarbiausias uždavinys – organizuoti ir moderuoti diskusiją tarp skirtingų pažiūrų, skirtingų kartų ir iš skirtingų teisės sričių atėjusių teisėjų“, – teigė kandidatas.
Jo teigimu, visi KT sprendimai ir nutarimai yra kompromisas.
„Kompromisui pasiekti būtina tolerancija ir gebėjimas išgirsti bei rasti bendrus vardiklius skirtingose nuomonėse, kurios visaip kaip čia, Seime, gali atspindėti labai skirtingus visuomeninius požiūrius į svarbiausius ir jautriausius mums visiems klausimus“, – kalbėjo kandidatas.
Jis tvirtino sieksiąs didinti KT prieinamumą, mat pastaraisiais metais mažėja teikiamų individualių skundų.
„2019 metais Lietuvoje buvo įvestas individualaus konstitucinio skundo institutas, kurį Lietuvos visuomenė priėmė kaip ženklą, kad Konstitucinis Teismas galės apginti jų pažeistas teises, jei kitose institucijose nepavyko to padaryti. Deja, skundų priimtinumo statistika yra negailestinga: 2025 metais priimtos nagrinėti tik šešios bylos, tik 13 proc. skundų buvo sėkmingi. 78 proc. skundų atsisakyta nagrinėti dėl žynybingumo ar dėl procedūrinių priežasčių. Palyginimui, 2022 metais gauta 118 skundų, šiemet – tik 52“, – sakė T. Davulis.
Svarbiausias uždavinys – organizuoti ir moderuoti diskusiją tarp skirtingų pažiūrų, skirtingų kartų ir iš skirtingų teisės sričių atėjusių teisėjų.
Anot jo, akivaizdi besikreipiančiųjų skaičiaus mažėjimo tendencija, todėl būtinos aktyvesnės KT pastangos šviečiant visuomenę, ją motyvuojant, aiškinant.
„Taip pat sieksiu didinti teismo matomumą, jo įsitraukimą į diskusijas svarbiausiais konstitucinės justicijos klausimais. Manau, kad turėtų būti daugiau žodinių procesų teisme, daugiau rungtyniškumo konstitucinės justicijos bylose“, – tvirtino kandidatas į pirmininkus.
Jis pažymėjo, kad taip pat svarbu plėtoti teismų dialogą, iš kurių į KT ir ateina didžioji dalis bylų.
T. Davulio teigimu, KT yra pasiryžęs išlaikyti konstitucinės doktrinos stabilumą, nuoseklumą, teisinį tikrumą, ginti ir užtikrinti tautos vertybes, kurias ji įtvirtino pagrindiniame šalies įstatyme – teisės viršenybę, demokratiją, žmogaus teises ir laisves.
T. Davulio kandidatūrą į KT pirmininko pareigas parinko prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio, T. Davulis turi ir patirties, ir asmeninių savybių vadovauti minėtam teismui, turi autoritetą teisininkų visuomenėje.
„Atsižvelgdamas į teisėjo Tomo Davulio kompetenciją, charakterio savybes, gebėjimą spręsti kylančius iššūkius kompromiso būdu, siekį tinkamai atstovauti Konstituciniam Teismui tarptautinėje arenoje, prezidentas kviečia Seimą balsuojant „už“ paskirti Tomą Davulį Konstitucinio Teismo pirmininku“, – sakė A. Kabišaitis.
T. Davulis turi 28 metų teisinio pedagoginio, mokslinio darbo, teisėkūros patirties.
Konstitucinio Teismo teisėju jis dirba nuo 2023 metų, tada jį į pareigas taip pat teikė G. Nausėda.
Naujas teismo pirmininkas skiriamas kovą pasibaigus Gintaro Godos kadencijai. Šiuo metu KT laikinai vadovauja kitas teismo teisėjas Vytautas Mizaras.
Pagal įstatymą, nuolatinį Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.
T. Davulis iki paskyrimo į KT dirbo Vilniaus universitete, dešimt metų ėjo Teisės fakulteto dekano pareigas.
BNS rašė, kad kovą įvyko ir trijų KT teisėjų rotacija – darbą pradėjo paskirti trys teisėjai: Artūras Drigotas, Artūras Driukas ir Haroldas Šinkūnas, jie pakeitė kadenciją baigusius G. Godą, Daivą Petrylaitę ir Janiną Stripeikienę.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Kandidatūras į teisėjus siūlo Seimo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir prezidentas, o visus juos skiria parlamentas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)