– Kiek bendruomenių šiuo metu veikia savivaldybės teritorijoje?
– Šiuo metu savivaldybės teritorijoje veikia 39 kaimo bendruomenės. Tai organizacijos, kurios aktyviai bendradarbiauja su Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupe (VVG), yra jos narės arba kreipėsi dėl bendros veiklos ir projektų įgyvendinimo. Šios bendruomenės apima beveik visas seniūnijas ir atlieka pagrindinį vaidmenį gerinant kaimo vietovių gyvenimo kokybę, puoselėjant infrastruktūrą ir tradicijas. Kaišiadorių miesto teritorijoje veikia dvi bendruomeninės organizacijos. Tai pagrindinės ir aktyviausios organizacijos pačiame mieste. Jos atstovauja miesto gyventojų interesams ir aktyviai dalyvauja miesto VVG veikloje.
Pati pirmoji – 1997 m. balandžio 21 d. (tuo metu ji buvo įregistruota kaip labdaros fondas ) – savo veiklą Kaišiadorių rajone pradėjo Dovainonių bendruomenė. Ji sėkmingai gyvuoja iki šiol, rodydama pavyzdį kitiems savo ilgaamžiškumu ir patirtimi. Jauniausia yra Vilkiškių kaimo bendruomenė, įkurta 2023 m. birželio 2 d.
– Kokias penkias bendruomenes galite įvardyti pavyzdžiu kitiems?
– Įvertinus aktyvumą, inovatyvumą ir gebėjimą puoselėti savo kraštą, galima išskirti šias penkias bendruomenes, kurios demonstruoja lyderystę Kaišiadorių rajone. Darsūniškio bendruomenė yra pavyzdys, kaip pagarba praeičiai kuria dabarties vertę. Ji ne tik saugo istorinius dokumentus (Magdeburgo teisių suteikimą), bet ir puoselėja unikalius objektus: istorinius įvažiavimo vartus, muziejų ir mineralinio vandens šaltinį „Liutika“.
Vilūnų kaimo bendruomenė stebina savo verslumu ir paslaugų įvairove. Veikla, apimanti grožio saloną, tekstilės ir odos dirbinių dirbtuves, autoservisą, parodo, kad kaimo bendruomenė gali sėkmingai teikti kokybiškas, miestui būdingas paslaugas.
Rumšiškių bendruomenės veiklos centras „Kokalnis“ išsiskiria gebėjimu telkti žmones bendriems tikslams: fontano atgaivinimas, vaikų aikštelių įrengimas ir stilingos tradicijos, tokios kaip „Balti piknikai“ ar Trakinės šventė, kuria gyvybingo ir patrauklaus kurortinio miestelio įvaizdį.
Žiežmarių bendruomenė pirmauja diegdama interaktyvumą: sukurtas žaidimas „Napoleono lobis“, įrengti išmanieji ekranai ir stotelės mieste. Tai pavyzdys, kaip modernūs sprendimai gali padėti pažinti krašto istoriją patraukliu būdu.
Anglininkų bendruomenė viena pirmųjų įkūrė bendruomeninį verslą – vaikų dienos centrą – Nemuno dienos centrą. Ji parodė, kaip verslumas gali tiesiogiai spręsti socialines vietos problemas ir kurti saugią aplinką augančiai kartai.
Bendruomenes lyderes vienija tai, kad jos nelaukia pokyčių, o pačios juos kuria, aktyviai ieškodamos finansavimo šaltinių.
– Kurie per pastaruosius metus bendruomenių inicijuoti projektai Jums asmeniškai paliko didžiausią įspūdį?
– Pastarieji metai, ypač 2024-ieji, kai Kaišiadorys buvo Lietuvos kultūros sostinė, atskleidė milžinišką vietos bendruomenių potencialą. Žiežmarių bendruomenė tapo pavyzdžiu visai Lietuvai, pirmoji įgyvendinusi bandomąjį projektą „Sumanaus kaimo kūrimas ir plėtra“. Senas medines skelbimų lentas pakeitę modernūs LED ekranai ir įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ne tik suteikė miesteliui šiuolaikiškumo, bet ir iš esmės padidino gyventojų saugumą ir informuotumą.
Vilūnų kaimo bendruomenė įrodė, kad po vienu stogu gali sėkmingai tilpti visiškai skirtingos sritys. Jų sukurtas verslo modelis, sujungiantis grožio saloną, odos gaminių dirbtuves ir automechaniko paslaugas, yra unikalus pavyzdys, kaip efektyviai išnaudoti turimas patalpas ir resursus.
Paparčių krašto bendruomenės evoliucija iš mėsos konservų gamintojų į visavertį maitinimo verslą žavi nuoseklumu. „Lapės arbatinė“ tapo svarbiu traukos centru, siūlančiu ne tik dienos pietus, bet ir erdvę užsakomiesiems renginiams, taip stiprinant vietos ekonomiką. Kaimų bendruomenė „Viltija“ pasirinko praktišką kelią – teikti reikalingas komunalines paslaugas (žemės kasimo, šienavimo darbus), taip tiesiogiai prisidėdama prie kaimiškųjų vietovių gerovės.
Darsūniškio bendruomenė sėkmingai įsiliejo į turizmo ir svetingumo sektorių, siūlydama apgyvendinimo ir renginių organizavimo paslaugas vaizdingame krašte. Nors projektas pradėtas prieš keletą metų, Anglininkų bendruomenės įkurtas vaikų dienos centras išlieka vienas stipriausių pavyzdžių. Jo sėkminga veikla iki šiol rodo, kad bendruomenės inicijuotas socialinis verslas gali būti tvarus ir gyvybiškai svarbus vietos šeimoms.
– Kaip pasikeitė konkrečios gyvenvietės ar erdvės, kai gyventojai ėmėsi iniciatyvos?
– Kai vietos gyventojai imasi iniciatyvos, erdvės ne tik estetiškai pagražėja, bet ir tampa funkcionaliomis, bendrystę ir bendruomeniškumą skatinančiomis vietomis. Kalviai tapo pavyzdžiu, kaip gamtos resursus pritaikyti visiems visuomenės nariams. Iki Kalvių ežero pakrantės įrengtas modernus pėsčiųjų ir dviračių takas, jis yra pritaikytas neįgaliesiems. Ši iniciatyva pavertė ežero pakrantę ne tik grožio oaze, bet ir atvira, įtraukia erdve poilsiui.
Rumšiškių bendruomenės pastangomis atgaivintas miestelio fontanas, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės ir pradėtos organizuoti naujos tradicijos (pvz., balti piknikai). Tai tapo pagrindine gyventojų ir svečių susibūrimo vieta, kuri tiesiogiai prisideda prie miestelio patrauklumo didinimo. Gudienos kaimo, Stasiūnų ir Kaišiadorių apylinkės seniūnijos bendruomenės sutelkė dėmesį į infrastruktūrą šeimoms ir jaunimui. Tuščios viešosios erdvės paverstos aktyvaus laisvalaikio zonomis. Renovavus ir naujai įrengus vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, šios gyvenvietės tapo kur kas gyvesnės, skatinančios sveiką gyvenseną ir jaunų šeimų įsikūrimą.
– Ar bendruomenių iniciatyvos Kaišiadorių rajone sukuria kompleksinę pridėtinę vertę, apimančią infrastruktūrinius, kultūrinius ir socialinius pokyčius?
– Infrastruktūrinė vertė – tai tiesioginis gyvenimo kokybės gerinimas. Įrengtos sporto ir vaikų žaidimų aikštelės, pėsčiųjų takai, sutvarkytos ežerų pakrantės kuria saugią ir patrauklią aplinką. Diegiamos inovatyvios priemonės – LED ekranai, vaizdo stebėjimo kameros, išmaniosios stotelės – modernizuoja kaimiškąsias vietoves. Bendruomeniniai verslai (autoservisai, grožio salonai) leidžia gyventojams paslaugas gauti arčiau namų.
Kultūrinė vertė stiprina vietos tapatybę ir bendruomeniškumą. Puoselėjamas krašto paveldas (pvz., Darsūniškio vartai, vietos muziejai), organizuojamos šventės, balti piknikai, vaikų stovyklos. Interaktyvūs projektai, tokie kaip edukaciniai žaidimai, skatina šiuolaikišką požiūrį į kultūrą ir pritraukia lankytojų.
Socialinė vertė yra giliausia ir ilgalaikė. Vaikų dienos centrai padeda šeimoms ir užtikrina saugų vaikų užimtumą. Bendruomeniniai verslai kuria darbo vietas. Gyventojų įsitraukimas į projektų įgyvendinimą, savanorystę ir finansavimo paieškas stiprina pilietiškumą, mažina socialinę atskirtį ir ugdo atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką.
Apibendrindamas galiu pasidžiaugti, kad šie projektai ne tik gerina fizinę aplinką, bet ir kuria stipresnę, aktyvesnę ir labiau susitelkusią bendruomenę.
– Kokioms sritims šiemet bendruomenės teikė didžiausią prioritetą?
– Aplinkotvarka išlieka svarbiausia sritis – siekiama, kad gyvenvietės būtų estetiškos, tvarkingos ir malonios tiek patiems gyventojams, tiek svečiams. Didelis dėmesys skiriamas renginių organizavimui, šventėms ir bendruomenės narių užimtumui, siekiant stiprinti tarpusavio ryšius. Organizacijos, turinčios savo patalpas, prioritetą teikė jų išlaikymui, renovacijai ar pritaikymui įvairioms veikloms, paverčiant jas pagrindiniais traukos centrais.
Bendruomenes lyderes vienija, kad jos nelaukia pokyčių, o pačios juos kuria, aktyviai ieškodamos finansavimo šaltinių.
– Kokius pagrindinius bendruomenių projektus planuojama užbaigti ar pradėti dar šiais kalendoriniais metais?
– Pagal Kaišiadorių rajono VVG strategiją, šie metai pasižymi aktyviu renginių ciklu ir sėkmingu verslo projektų užbaigimu. Kadangi renginiai ir šventės pagal VVG strategiją buvo pripažinta patraukliausiais, dauguma bendruomenių šių metų kalendorių užpildė bendrystę skatinančiomis veiklomis. Tačiau ryškūs ir infrastruktūriniai-ekonominiai pasiekimai: Anglininkų bendruomenė sėkmingai užbaigė numatytą bendruomeninio verslo plėtros projektą. Tai svarbus pasiekimas, užtikrinantis organizacijos tvarumą ir galimybę kurti papildomą vertę savo nariams ir gyventojams.
– Ar yra vienas konkretus projektas, kurio užbaigimo šiemet rajonas laukia labiausiai?
– Šiais metais bus įgyvendintos šios pernai pateiktos gyventojų idėjos: „Priešgaisrinio tvenkinio pakrančių sutvarkymas ir lauko tinklinio aikštelės įrengimas“, „Poilsio ir sporto zonos įrengimas prie Tauckūnų kaimo Bevardžio tvenkinio“, „Viešosios erdvės įkūrimas Gudienoje (I etapas)“. Šiemet yra gautos penkios gyventojų idėjos Žaslių ir Pravieniškių seniūnijose, kurios po vertinimo tinkamumui finansuoti bus pateiktos gyventojams balsuoti. Labiausiai gyventojams patikusios dvi idėjos bus įgyvendintos 2026–2027 m.
– Kiek laiko veikia dalyvaujamojo biudžeto priemonė? Kokia suma jai skirta nuo įgyvendinimo pradžios?
– Dalyvaujamojo biudžeto priemonė veikia nuo 2022 m. Per šį laikotarpį pateiktos 56 projektų idėjos, gauti 7283 gyventojų balsai ir įgyvendinta vienuolika projektų.
– Kiek lėšų savivaldybė šiemet skyrė dalyvaujamojo biudžeto ar panašioms gyventojų iniciatyvoms?
– Kaip ir kiekvienais metais, savivaldybė šiai priemonei skyrė 100 tūkst. eurų. Per penkerius metus iš viso skirta 500 tūkst. eurų. Šiuo metu panaudota 454 266 eurai.
2025 m. Kaišiadorių rajono mokyklose startavo mokinių dalyvaujamasis biudžetas – iniciatyva, suteikianti mokiniams galimybę kurti realius pokyčius savo mokyklose. Projekte dalyvauja septynios mokyklos, skirta 3 500 eurų.
Džiugu, kad visi septyni laimėję projektai buvo sėkmingai įgyvendinti. Mokiniai savo akimis galėjo pamatyti, kaip jų idėjos virsta apčiuopiamais pokyčiais mokyklos aplinkoje. Tai stiprina pasitikėjimą savimi ir įkvepia dar aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Mokinių dalyvaujamasis biudžetas tapo prasminga ir įkvepiančia pilietinio ugdymo patirtimi.
– Ar savivaldybės administracija padeda bendruomenėms, kurios turi puikių idėjų, bet stokoja patirties valdant projektus?
– Taip, bendruomenės nepaliekamos vienos – savivaldybė yra sukūrusi konkrečią pagalbos struktūrą. Administracijoje dirba specialistė, kuri konsultuoja bendruomenes, padeda joms neformalias idėjas paversti projektais ir veikia kaip tiesioginis tiltas tarp gyventojų ir valdžios. Bendruomeninės organizacijos gali naudotis iš biudžeto išlaikomos finansininkės paslaugomis. Tai didžiulė paspirtis, nes profesionalas padeda tinkamai sutvarkyti sudėtingą projektų dokumentaciją ir finansinę atskaitomybę. Patirties stoką kompensuoja nuolatinės VVG specialistų konsultacijos ir praktiniai mokymai.
– Ar jaučiamas didėjantis pasitikėjimas tarp savivaldos ir piliečių matant, kad jų balsas tiesiogiai keičia aplinką?
– Taip, pasitikėjimas nuosekliai auga, nes gyventojai mato realų savo sprendimų rezultatą. Kai bendruomenės idėja virsta nauju skveru, apšviesta gatve ar veikiančiu verslu, piliečiai įsitikina, kad jų balsas turi galią. Savivaldybės skiriamas NVO kuratorius ir pagalba tvarkant finansus rodo, kad į gyventojų iniciatyvas žiūrima rimtai ir profesionaliai. Matydami palaikymą, žmonės drąsiau teikia naujas paraiškas, o savivalda labiau pasitiki bendruomenių gebėjimu savarankiškai tvarkytis.
– Ką atsakytumėte skeptiškai nusiteikusiam gyventojui, kuris mano, kad jo idėja nieko nepakeis?
– Atsakyčiau paprastai: kiekvienas pokytis prasideda nuo vienos idėjos. Daug dalykų, kuriuos šiandien laikome savaime suprantamais: sutvarkytos viešos erdvės, renginiai, bendruomenių iniciatyvos – atsirado todėl, kad kas nors išdrįso pasiūlyti. Net jei idėja iš karto netampa projektu, ji padeda identifikuoti realius žmonių poreikius. Be to, dalyvaujamasis biudžetas ir kitos iniciatyvos yra sukurtos būtent tam, kad gyventojų balsas turėtų realią įtaką sprendimams. Svarbiausia – nebijoti pradėti. Viena idėja gali paskatinti diskusiją, suburti bendraminčius ir ilgainiui tapti konkrečiu rezultatu.
– Kokius bendruomenių ateities projektus norėtumėte matyti Kaišiadorių rajone po dvejų trejų metų?
– Norėčiau matyti projektus, kurie stiprina bendruomeniškumą ir kuria ilgalaikę vertę: gyvas ir patrauklias viešąsias erdves – sutvarkytus parkus, poilsio zonas, vietas bendruomenių susitikimams; projektus, kurie įtraukia skirtingas kartas – nuo jaunimo iniciatyvų iki veiklų senjorams; aktyvų gyventojų dalyvavimą priimant sprendimus – kad dalyvaujamasis biudžetas taptų natūralia savivaldos dalimi; tvarius sprendimus – aplinkos tvarkymo, žaliųjų erdvių plėtros, vietos infrastruktūros gerinimo projektus; kultūrines ir sporto iniciatyvas, kurios stiprina rajono identitetą ir skatina žmones daugiau laiko leisti kartu.
Rubrika „Bendruomenių diena" dienraštyje „Kauno diena“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 9 000 eurų.
Naujausi komentarai