Kokie žmonės ir dėl kokių priežasčių iš tiesų įninka į internetą? Kaip rimtai panorėti mažiau naršyti? Kokios stebuklingos istorijos parodo, kaip žmonės sumažino naršymą?
Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė, prakalbusi apie per dažną naršymą internete, prisimena vieną savo pažįstamą.
„Jis gyvena vienas, turi versliuką, nuomoja būstą, kartais nuvažiuoja susirinkti pinigų. Klausiu jo, ką veiki per dienas. Jis bando nukreipti temą. Kartą su juo ir dar keliais žmonėmis išvykau į trijų dienų kelionę. Ir pamačiau: vienas iš mūsų gamina valgyti, kitas dar kažką veikia, o jis makt į telefoną. Arba sėdime ant jūros kranto, ir jis vėl – makt. Telefonas jį traukte pritraukia. Tuomet supratau, kodėl jo gyvenimas toks tuščias“, – pasakoja psichoterapeutė.
Jos teigimu, internete daugiau naršo tie, kurių gyvenimas tuščias ir kurie neturi impulsų kontrolės.
Psichoterapeutė Marija Judzentavičiūtė priduria, kad dažnai įprotis naršyti formuojasi vaikystėje, kai tėvai patys paduoda vaikams telefoną.
Psichoterapeutė Marija Judzentavičiūtė priduria, kad dažnai įprotis naršyti formuojasi vaikystėje, kai tėvai patys paduoda vaikams telefoną.
„Vienas klientas man pasakojo, kad vaikystėje, kai jo tėvai susipykdavo, duodavo jam telefoną, kad jis būtų užsiėmęs, kol tėvai spręs problemas. Dabar jis pats, kai kyla konfliktas su antra puse, pasiima telefoną ir naršo, taip nustumdamas emocijas“, – dalijasi žiniomis psichikos sveikatos specialistė.
G. Petronienė priduria, kad viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės daug laiko praleidžia internete, yra vienišumas. Į naršymą dažnai pasineria vieniši, sergantys depresija, turintys nerimo sutrikimų žmonės. Taip jie bando bėgti nuo emocijų.
Kita dalis jos klientų naršo tuomet, kai nesiseka darbai – taip nukreipia dėmesį nuo problemų.
M. Judzentavičiūtė pastebi, kad naršoma ir tada, kai norima sulaukti palaikymo: pvz., publikuoji žinutę, kad jautiesi vienišas, šis įrašas sulaukia palaikymo žodžių, patiktukų, ir vienatvės jausmas tarsi išnyksta.
Psichoterapeutės atkreipia dėmesį, kad naršymo internete šiais laikais visiškai išvengti neįmanoma ir kartais jis nė nėra pavojingas, tačiau yra tikimybė, kad tokia veikla išaugs į priklausomybę.
Veikla tampa priklausomybe, kai asmens elgesys veikia psichinę ir fizinę sveikatą, yra pažeidžiami santykiai su šeima ir draugais, elgesys trukdo darbui ar mokslams, sukelia ekonominį nestabilumą ar skatina daryti nusikaltimus. Reikia atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą ir dėl tos veiklos kylančius konfliktus.
Visa „Žinių radijo“ laida – vaizdo įraše:
Kaip galima sumažinti naršymą?
G. Petronienė pasakoja, kad naudingi yra labai paprasti metodai, o svarbiausia – motyvacija. Jos klientų patirtis rodo, kad žmonės sumažina naršymą atsitikus bėdai, pavyzdžiui, jei dėl dažno naršymo žmogus metamas iš darbo, jis liaujasi naršyti. Įpročius gali pakeisti ir pozityvios emocijos, tokios kaip įsimylėjimas.
„Viena moteris yra rašiusi, kad ištrynė instagramą ir 70 proc. feisbuko draugų ir naršymas labai sumažėjo. Kita dalijosi, kad naršydama stengiasi nepriimti visko per daug asmeniškai ir nuolat priminti sau, kas jos laukia kasdienybėje“, – realiais pavyzdžiais dalijasi psichoterapeutė.
M. Judzentavičiūtė priduria, kad norint sumažinti naršymo laiką, labai pravartu išjungti socialinių tinklų ir portalų siunčiamus priminimus apie įvykius, naujus įrašus, naujienas.
Taip pat, sako specialistė, gali padėti savistabos dienoraštis arba 50-ies dalykų sąrašas, kuriame būtų užfiksuota, kas pasikeistų gyvenime, nustojus naršyti internete, kokioms veikloms atsirastų daugiau laiko.
G. Petronienė norintiems sumažinti naršymo laiką rekomenduoja išmėginti programėles, kurios skaičiuoja internete praleistą laiką.
„Girdėjau, kad žmonės pakraupsta pamatę, kiek laiko skiria naršimui. Iškart ima galvoti apie nerealizuotus norus“, – sako psichoterapeutė.
(be temos)