Kaip apsaugoti automobilį nuo krušos?

Kaip galima tam pasiruošti ir išvengti didžiulių nuostolių? Plačiau apie tai kalbėjo BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

– Kokių žalų patiria Lietuvos vairuotojai? Dėl kokių meteorologinių reiškinių?

– Vasaros sezono metu turime daugiausiai žalų dėl vėjo. Nulaužtos šakos, atskriejančios šiukšlės ar pašaliniai daiktai apgadina automobilius. Kruša – viena iš pirmų vietų, kai būna apgadinami automobiliai.

– Kokie nuostoliai, kuriuos gali lemti krentantys ledėkai?

– Priklauso nuo situacijos, kur automobilis buvo ir kas jam nutikę. Pasitaiko nedidelės žalos – po šimtą, po du ar tris šimtus eurų, jeigu nestipriai sugadinamas automobilis. Deja, turime nurašytų automobilių po tokios žalos, kai automobilio nebeverta remontuoti.

– Ar galima identifikuoti, kad mano vietovėje atkeliavo toks gamtos reiškinys? Kiek laiko prieš reiškinį galima pradėti ruoštis? Ką daryti?

– Meteorologas tiksliau šitą dalyką atsakytų. Kiek mums tekę bendrauti, tai ganėtinai tiksliai kai kuriais atvejais pavyksta nustatyti, kad tame mieste ar rajone vyks panašūs gamtos reiškiniai. Jeigu orų prognozės praneša apie tokius gamtos reiškinius, tai reikėtų įsivertinti savo galimybes apsaugoti  turtą. Jeigu yra galimybė nevažiuoti automobiliu, jį verta kažkur palikti. Namuose, garaže ar bent kažkur po stogu. Jeigu vykstama automobiliu, reikėtų paieškoti vietos, kur galima priparkuoti po stogu. Galėtų būti prekybos centrų aikštelės ar panašios vietos, kur bus ramu, kad automobiliui tikrai nieko nenutiks.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip kitokiu būdu galima apsaugoti?

– Ieškant būdų visuomet galima surasti išeitį. Esame turėję klientų, kurie išradingai mėgino apsaugoti automobilius. Pavyzdžiui, pledu uždengė.

– Tai padeda?

– Gali 100 proc. ne visais atvejais suveikti. Kai pažiūrime į kitas šalis, kur galingesnės krušos ar dar didesni dalykai būna, tai tais atvejais pledas ar panašus daiktas nebūtinai padėtų. Mūsų kraštuose, tai tikrai padėtų išvengti žalos arba reikšmingai ją sumažinti. Tekę matyti, kad automobilius žmonės dengia uždangalais nuo saulės, kurie sulėtina ledėkų kritimą. Tai tikrai sumažina padaromą žalą.

– Ar protinga būtų po medžio laja paslėpti automobilį ir taip gelbėtis nuo krušos?

– Esame susidūrę su tokiomis situacijomis, tai galbūt kai kuriais atvejais būtų protingas variantas. Iš kitos pusės kyla pavojus, kad su kruša ateis vėtra ir  didelis vėjas. Dėl to gali mažesnės ar didesnės šakos nulūžti ir nukristi ant automobilio ir taip padaryti daugiau žalos negu kelios duobutės nuo krušos. Vairuotojams reikėtų individualiu atveju įsivertinti. Po medžiu statyti automobilį ne visą laiką yra saugiausias variantas.

– Kaip yra, kai automobilis priparkuotas? Ar gali kelti grėsmę liūtis, kai automobilis paliktas kieme, o žmogus atostogauja?

– Išvykus atostogų reikėtų įsivertinti, kur yra paliekamas automobilis. Jeigu paliekamas daugiabučio kieme ar kažkur prie nuosavo gyvenamojo namo, tai žmonės dažniausiai žino, kad vienoje ar kitoje vietoje susikaupia didesni vandens kiekiai, ypač, jeigu – žemesnė vietovė. Rekomenduočiau ten nepalikti automobilių. Esame susidūrę ne vieną kartą, kai žmonės grįžta iš darbo ir randa  automobilius paskendusius vandenyje. Nebūtina išvykti ilgesniam laikui, kad lietus apgadintų automobilį. Patarimas – sekti orų prognozes ir įsivertinti visas rizikas.

– Kartais nepavyksta sugaudyti stichijos ir patiriami nuostoliai. Ar yra atskiras draudimas? Gal „Kasko“ draudimo papildomas punktas? Ar dažniausiai automobilių draudimo punktai apima šitas grėsmes?

– Reikėtų konsultuotis su draudimo bendrove, kurioje draudžiatės automobilį. Dažniausiai įprastas „Kasko“ draudimas padengia rizikas nuo gamtos stichijų, bet reikėtų pasižiūrėti savo draudimo sutartį. Jeigu kyla neaiškumų, reikia pasitarti su draudimą pardavusiu asmeniu.

Pateikė daugiau rekomendacijų

Anot „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), smarkių liūčių ar potvynių metu gyventojai turėtų kuo skubiau išjungti įvadinį automatinį jungiklį bei elektros prietaisus.

Be to, esant stipriam vėjui, ekspertai pataria užverti langines, duris, židinio ar krosnies sklendę, rašoma išplatintame pranešime.

Kaip pažymėjo ESO, trečiadienį yra telkiamos papildomas pajėgos, kurios vyks įvertinti žalos padarinių ir atstatyti elektros energijos tiekimo.

„Atidžiai stebime situaciją ir ruošiamės reaguoti šalinant audros sukeltus padarinius, kad kuo greičiau atstatytume elektros energijos tiekimą, jeigu sutriktų dėl lūžtančių medžių ir krentančių jų šakų“, – išplatintame pranešime cituojama ESO atstovė Rasa Juodkienė.