- Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
– Pone ambasadore, ar jūs galėtumėte pakomentuoti, kaip atrodytų ši milžiniška išstojimo procedūra?
– Šiuo metu scenarijaus B niekas nesvarsto. Visi, tiek institucijos, tiek šalys narės esame susikoncentravę, jau padarę savo darbus. Mes Didžiajai Britanijai pasiūlėme labai gerą susitarimą, dėl kurio susitarė šalių vadovai. Tai, kaip, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės piliečių pageidavimus, galėtume palengvinti, padėti atsakyti į jiems aktualius klausimus. Tai koks turėtų būti santykis su eurozona, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai tų šalių, kurios nenori dar gilesnės integracijos, nei yra dabar, kas turėtų nutikti su žmonių mobilumo ir socialiniais klausimais, kurie labai dažnai paliečia nacionalinės kompetencijos klausimus. Tai, ką šalys narės galėjo padaryti, jos jau padarė. Taigi susitarimas pasiektas ir jis galios tol, kol mes sužinosime referendumo rezultatus. Reikia tikėtis, kad tie rezultatai bus teigiami. Tikrai šuo metu jokios institucijos nesvarsto jokio kitokio scenarijaus.
– Mes jau kalbėjome apie tai, kaip pasikeistų Europa. Įvardinkite, prašau bent keletą esminių momentų, kas jūsų nuomone nutiktų Europos Sąjungai, jei Didžioji Britanija nuspręstų išeiti?
J. Neliupšienė: Pagal tuos straipsnius, kurie yra šiuo metu, tai matyt artimiausius dvejus metus mes derėtumėmės koks gi bus Didžiosios Britanijos statusas, tačiau tų klausimų yra labai daug, tiek teisinių, tiek institucinių, tiek politinių. Iš teisinių klausimų, kai kurios sutartys ar nuostatos galioja tik šalims narėms ir nėra numatyta jokio pereinamojo laikotarpio. Paskelbus, kad nebenori būti ES nare, kyla klausimas, ką daryti su kitomis nuostatomis. Daug sudėtingesnis yra institucinis klausimas, tai – ką daryti su jų dirbančiai piliečiais, parlamentarais?
– Tai primena sunkiai išpainiojamą raizgalynę, kas prasidėtų Europoje, jei Brexit`o šalininkai nugalėtų. Sudėtinga prognozuoti, kaip tai paveiktų ekonomiką, akcijų kursus ir t.t. Pradžioje turbūt būtų tam tikra isterija akcijų rinkose.
K. Girnius: Akcijos kristų, britų svaras kristų, būtų visokių nuogąstavimų. ES vis daugiau kalba apie demokratinį deficitą ir tai, kad daugelio šalių piliečiai mano, kad jie netenka suverenumo. Vienas iš Brexit šalininkų minimų argumentų – tai, kad esame netekę suverenumo, negalime valdyti savo sienų, turime priimti žmones ir t.t. Tai faktiškai yra mitas ir nėra absoliuti tiesa. ES, Briuselis ir kai kurie kiti pareigūnai į tą klausimą rimtai nereaguoja, o tai atidaro tokia milžinišką terpę, kurią išnaudoja Brexit šalininkai. Tokią demagogiją Lietuvoje išnaudoja Darbo partija, kuri teigia, kad apsaugos nuo bėglių antplūdžio.
– Lietuvoje irgi populiari diskusija kalbėti apie suverenumo praradimą.
L. Linkevičius: Būkime atviri ir teisingi. Stodami į ES mes sąmoningai atsisakėme dalies suvereniteto. Dar noriu pridurti keletą argumentų. Išstojus automatiškai nustoja galioti laisvos prekybos sutartys. Jei jas pavyktų paskui kažkaip atkurti, tai jie prarastų 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Jei nepavyktų – mažiausiai 5 proc. Tai yra konkretūs skaičiai, kuriais reikia skaitytis, negalima jų ignoruoti. Kai kažkas nesiseka, ar valdyti, ar priiminėti įstatymus, vykdyti direktyvas, tai mes rodome į Briuselį ir sakome, kad štai, mes tai viską darome gerai, bet Briuselis nurodė ir todėl čia taip viskas atsitiko. Britai taip pat buvo į tokį vaidmenį įsijautę.
– Bet yra ir kitų argumentų. Toje pačioje konservatorių partijoje, kad Didžiosis Britanijos ekonomika stabili, auga gerai, kodėl mus savo gėrybes atiduoti tiems, kurie nemoka dirbti, atvykėliai užima mūsų darbo vietas, išnaudoja mūsų socialinio draudimo sistemą ir t.t.
K. Girnius: Bet yra ir kontrargumentų. Yra apskaičiuota, kad migrantai daugiau prisideda, negu atima. Galima sakyti, kad Anglijos ūkis klesti geriau nei ES, bet jis klesti tol,kol jis yra ES. Klausimas ar išstojus tas klestėjimas bus. Dauguma Anglijos bendrovių sako, kad išstojimas jiems labai brangiai kainuotų. Tą sako žmonės, kurie labai puikiai supranta apie tą ūkį, kuriuos tai konkrečiai paveiks.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LRT pavojingais stabilumui vadina R. Žemaitaičio pasisakymus apie transliuotojo auditą3
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) sako, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie visuomeninį transliuotoją kelia pavojų stabiliai jo veiklai. ...
-
Po aviakatastrofos aukas renkantis Raudonasis Kryžius: per kelias paras padvigubėjo suaukota suma
Po Vilniuje įvykusios aviakatastrofos pagalbą nukentėjusioms šeimoms teikiantis Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) teigia, kad per kelias paras surinktų aukų skaičius išaugo dvigubai. ...
-
Dvigubai išaugus kreipimųsi skaičiui, Vaiko teisių linija dirbs šešias dienas per savaitę
Dvigubai išaugus kreipimųsi į Vaiko teisių liniją skaičiui, nuo gruodžio 1 dienos keičiasi jos darbo laikas, vaikus ir tėvus vaiko teisių gynėjai konsultuos šešias dienas per savaitę – pirmadienį–šešta...
-
Ugniagesiai skubėjo prie Kauno pilies: teko atjungti kalėdines lemputes
Trečiadienio pavakarę ugniagesiai gelbėtojai vyko prie Kauno pilies. ...
-
KT skelbs sprendimą dėl pareigūnams sumažintų priedų1
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs nutarimą dėl priimant naują Vidaus tarnybos statutą sumažintų priedų už tarnybą. ...
-
VRM pristatys sukčiavimo internetu ir telefonu tendencijas
Ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) bus pristatytos aktualios sukčiavimo internetu ir telefonu tendencijos bei prevencinės priemonės. ...
-
Prie NATO oro policijos misiją vykdančių italų prisidės prancūzai
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. ...
-
Lapkričio 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 28-oji, ketvirtadienis, 48 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.12 val., leidžiasi 16 val. Dienos ilgumas 7.48 val. Mėnulis (delčia) teka 5.12 val., leidžiasi 14.26 val. Vardadieniai: Egmonas, Gintenis, Jokūbas, Rimgaudas, Rufas, Stepona...
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...