„Aš jį (dokumentą – BNS) absoliučiai vertinu kaip politinį ir aš jį vertinu šiek tiek nerimastingai, kad jis gali pakurstyti euroskeptiškas nuostatas. Bet kita vertus, visi Lietuvoje mato, kurios politinės partijos, kokiais, mano nuomone, visiškai tuščiais argumentais bando radikalizuoti ir įtraukti europines institucijas į Lietuvos vidaus politines kovas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ penktadienį sakė M. Jurkynas.
„Jeigu Lietuvoje žmonės pradės galvoti, kad štai, Europos Sąjungos institucijos, net ir rekomendacine prasme, pradeda tarsi kištis, aiškinti, kaip lietuviai turi gyventi, tai euroskeptiškoms nuotaikoms gali atsirasti papildomas stimulas“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, ketvirtadienį 385 europarlamentarams balsavus už, 165 – prieš ir 35 susilaikius, EP priėmė rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Ja reiškiamas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.
Rezoliucija imta rengti po to, kai šeši Lietuvos EP nariai dukart kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydami įvertinti įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.
Pasak M. Jurkyno, Lietuvos opozicinės partijos vidaus politikos diskusijas perkėlė į europinį lygį.
Jeigu Lietuvoje žmonės pradės galvoti, kad štai, Europos Sąjungos institucijos, net ir rekomendacine prasme, pradeda tarsi kištis, aiškinti, kaip lietuviai turi gyventi, tai euroskeptiškoms nuotaikoms gali atsirasti papildomas stimulas.
„Manau, kad ta rezoliucija ir išsakytos idėjos, kurios yra atspindimos Lietuvos opozicijos argumentuose, yra tuščios. Kadangi – aš pakartosiu tai, ką anksčiau esu sakęs – Lietuvoje nėra nei demokratijai, nei žodžio laisvei jokio pavojaus“, – teigė LRT tarybos pirmininkas.
„Apskritai visas LRT klausimas, jeigu vertinčiau kaip politologas, padarytas opozicijos rankose kaip tam tikras puolimo įrankis, nes labai dažnai opozicijos argumentai neturi jokio pagrindo, nei dėl žodžio laisvės, nei dėl žiniasklaidos suvaržymo, nei dėl demokratijos ar „orbanizacijos“ kažkokių pavojų – tikrai tam nėra nei politinių, nei teisinių prielaidų“, – kalbėjo jis.
Europarlamentarai prašo EK stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar priimtos ir svarstomos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja ES žiniasklaidos laisvės aktui bei teisės viršenybei, o nustačius tai, pasinaudoti teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
Debatai EP ir rezoliucija inicijuoti, kai praėjusių metų pabaigoje valdantieji Lietuvoje skubos tvarka bandė priimti LRT įstatymo pataisas, lengvinančias nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų.
Tai pavyko sustabdyti tik Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui patekus į ligoninę.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Šią savaitę Lietuvoje dėl inicijuojamų LRT pataisų lankėsi ir Venecijos komisijos delegacija, jos nariai susitiko su valdančiųjų ir opozicijos atstovais, kalbėjosi ir su dalimi LRT tarybos narių.
„Tarp tų skirtingų nuomonių aš išreiškiau labai paprastą – kad linkiu Venecijos komisijai vertinti ne visus pasiūlymus, nes tada ir katiną Nuodėgulį reikėtų vertinti, bet tai, kokį galutinį variantą Seimo balsavimui pateiks Seimo sudaryta darbo grupė ir kaip Seimas balsuos. Tada galima vertinti įvykusį faktą“, – kalbėjo M. Jurkynas.
„Dabar vertinti įvairias diskusijas iš įvairių frakcijų – opozicijos, pozicijos – manau, yra šiek tiek teisiškai neapdairu, nes neturime galutinės pozicijos, dėl to nežinome, ką tiksliai reikia vertinti“, – pridūrė jis.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengtos kelios protesto akcijos, jose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
(be temos)
(be temos)
(be temos)