Lietuvoje viešintis Europos Parlamento (EP) pirmininkas lenkas Jerzy Buzekas penktadienį sukritikavo planuojamą „Nord Stream" dujotiekį Baltijos jūros dugnu, pareiškęs, kad politinis sprendimas jį tiesti buvęs neteisingas.

Buvęs Lenkijos premjeras interviu BNS naujienų agentūrai sakė, kad Vokietiją ir Rusiją sujungsiantis dujotiekis, kuris aplenkia Baltijos šalis ir Lenkiją, - brangesnis nei alternatyvus maršrutas sausuma, pavyzdžiui, antroji per Baltarusiją einančio dujotiekio „Jamal" atšaka.

„Projektas buvo pradėtas politiniu pagrindu, nes jis yra du ar tris kartus brangesnis nei koks nors kitas sprendimas, kaip „Jamal 2". „Jamal 2" viskas yra parengta dujotiekiui. Šiuo požiūriu politiškai tai neteisingas sprendimas, o kai kurios valstybės narės baiminasi šios jungties pasekmių", - Vilniuje sakė J.Buzekas.

EP vadovo teigimu, ypač didelį pavojų „Nord Stream" kelia ir aplinkosauginiu aspektu.
„Žinome, kad jis labai stipriai paveiks aplinkos sistemą Baltijos jūroje. Taigi šiuo požiūriu tai labai pavojingas sprendimas", - pridūrė EP vadovas.

„Nord Stream" dujotiekį aštriai kritikuoja ir Lietuva, kuri baiminasi ne tik aplinkosauginių, bet ir politinių pasekmių.

„Mes tikrai žiūrime su nerimu ir esame prieš - tiek dėl aplinkos apsaugos problemų, kurios gali kilti, tiek ir dėl tam tikrų politinių pasekmių, ir dėl Rusijos neslepiamų siekų tariamai dominuoti Baltijos jūroje ir naudoti savo karinę galią tariamai vamzdžio gynybai, ir dėl to, kaip gali pasikeisti „Gazprom" požiūris į dujų tiekimą toms šalims, kurios lieka už „Nord Stream" vamzdžio, tame tarpe Baltijos valstybėms", - rugsėjo mėnesį BNS sakė premjeras Andrius Kubilius.

Lietuva, kitos Baltijos šalys bei projektą kritikuojanti Lenkija neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo, tačiau projektą turi palaiminti Suomija, Švedija ir Danija, nes dujotiekis eis per šių valstybių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis. Leidimus tikimasi gauti iki metų pabaigos.

1220 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream" turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmąją liniją planuoja pradėti eksploatuoti 2011 metais, antrąją - metais vėliau. Rusija ir Vokietija tvirtina, kad projektas padės patenkinti dalį Europai reikalingo papildomo dujų importo.