Nauji susitarimai dėl įprastinės ginkluotės Europoje ribojimo nesikirs su NATO gynybos planavimo galimybėmis, trečiadienį Vilniuje sakė aukšto rango Jungtinių Valstijų pareigūnė.

"Nemanau, kad yra tokia galimybė, kalbant apie derybų rezultatą", - atsakinėdama į studentų ir žurnalistų klausimus Vilniaus universitete sakė JAV valstybės sekretorės pavaduotoja ginklų kontrolei ir priežiūrai Rose Gottemoeller (Rouz Gotemioler).

Taip JAV pareigūnė atsakė į klausimą, ar mato galimybę, kad derantis dėl modernizuotos Įprastinės ginkluotės Europos sutarties gali iškilti "flangų režimo" ir NATO gynybos planavimo susikirtimo klausimas.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė trečiadienį žiniasklaidoje paskelbtame komentare perspėjo, kad Lietuva, jungdamasi prie naujos sutarties, turi "užtikrinti, kad ji neapsunkintų kolektyvinės gynybos įsipareigojimų įgyvendinimo bei kad būtų išsaugotas principas, jog užsienio šalių pajėgos gali būti kitoje šalyje tik su priimančiosios šalies sutikimu".

Pasak R.Gottemoeller, flangų klausimas yra aktualus ir Baltijos šalims, ir Rusijai, ir turės būti išspręstas derybose dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties.

"Tai išlieka susirūpinimą keliančiu klausimu mūsų NATO sąjungininkams - Turkijai, Norvegijai, Baltijos šalims. (...) Reikia aiškiai pasakyti, kad Rusijai tai taip yra svarbus klausimas. Rusija yra išsakiusi daug nusiskundimų dėl galimybės turėti tam tikro lankstumo ginkluotųjų pajėgų judėjimo Rusijos teritorijoje", - teigė JAV atstovė.

"Mano požiūriu, tai yra klasikinis derybų klausimas. Abiejų pusių, sėdinčių abipus stalo, susirūpinimai yra rimti, susiję su nacionalinio saugumo interesais, todėl į juos reikia atsižvelgti. JAV yra nusiteikusios pratęsti flangų režimą, tačiau tuo pat metu yra linkusios žvelgti į visą ĮGES modernizavimo kontekstą ir pasirinkimo galimybes flangų režimo atžvilgiu", - dėstė ginklų kontrolės ekspertė.

Savo kalboje R.Gottemoeller pabrėžė, jog JAV remia Lietuvos nusiteikimą didinti karinį skaidrumą Europoje ir mano, kad Vilnius pirmininkaudamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) galėtų suteikti svarbos šiam klausimui.

"Mes dirbame su NATO sąjungininkais ir Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties partneriais modernizuojant ĮGES režimą. Mes vertiname Lietuvos įsitraukimą į bendras pastangas siekiant išeiti iš dabartinės aklavietės, kad Europoje galėtume turėti stabilią ir nuspėjamą aplinką", - kalbėjo JAV pareigūnė.

Flangais vadinamos tam tikros NATO pakraščiuose esančios teritorijos, kuriose veikia ribojimai, taikomi įprastinių ginkluotųjų pajėgų, pavyzdžiui tankų, kiekiui ir jų judėjimui tose teritorijose.

R.Gottemoeler taip pat teigė, kad naujai įsigaliojusi JAV ir Rusijos sutartis dėl strateginių branduolinių arsenalų sumažinimo yra svarbi Lietuvos nacionaliniam saugumui ir prisideda prisideda prie šalies saugumo aplinkos plėtojimo.

"Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę sakė, jog sutartis yra svarbi kaip atsakingos partnerystės simbolis ir įrankis padidinti skaidrumą bei paskatinti tarptautinį pasitikėjimą", - sakė JAV pareigūnė.

JAV pareigūnės cituoją kalbą prezidentė sakė Miuncheno saugumo konferencijoje. Joje D.Grybauskaitė taip pat perspėjo, kad nesant pasitikėjimo NATO santykiuose su Rusija gali atsirasti perspėjimo signalas - kaip pavyzdžius ji nurodė "Zapad" karines pratybas ir modernios ginkluotės pardavimą Rusijai, kuri savo karinėje doktrinoje NATO vis dar laiko grėsme savo saugumui.

Miuncheno kalboje D.Grybauskaitė taip pat sakė, kad "nepriimtinas yra pasiūlymas dalyti Europą į geografinius gynybos sektorius". Vadinamąją sektorinę gynybą priešraketinės gynybos sistemoje siūlo Rusija. JAV ir NATO tokią Maskvos iniciatyvą atmetė ir pareiškė, kad NATO kurs atskirą sistemą.