Apdovanojimas
Istoriją pratęs renesanso žiedo kopija su briliantais
Rytoj, Klaipėdos miesto gimimo dieną, trims Klaipėdos kultūros ir meno veikėjams – muziejininkui Jonui Geniui, dailininkui Algiui Kliševičiui ir aktoriui Vytautui Paukštei – bus įteiktas Klaipėdos miesto apdovanojimas už ypatingus nuopelnus kultūrai ir menui. Apdovanojimo simbolis – aukso žiedas su briliantais, sukurtas Klaipėdos piliavietėje atrasto, dabar Pilies muziejuje akylai saugomo renesansinio žiedo pavyzdžiu. Visi trys laureatai gaus po tokį Žiedą – Klaipėdos miesto garbės ir pripažinimo ženklą. Istorinio žiedo kopijas, labai panašias į originalą, su išgraviruotomis laureatų monogramomis padarė klaipėdietis dailininkas juvelyras Vidas Bizauskas.
Rengia ceremoniją
Tai pirmas kartas miesto istorijoje, kai taip pagerbiami kultūros ir meno žmonės. Ta proga miesto savivaldybės Kultūros skyriaus užsakymu Klaipėdos piliavietėje rengiama iškilminga Žiedo įteikimo ceremonija, kurią režisuoja Klaipėdos dramos teatro aktorius Darius Meškauskas. Anot jo, pagal visus kanonus ceremonija bus trumpa, bet prasminga – šiltas, šiuolaikiškas laureatų pagerbimas be pompastiško teatrališkumo.
Renginys uždaras, į jį išsiuntinėta tik 100 pakvietimų. Kaip „Klaipėdai“ sakė Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė, į Žiedo įteikimo ceremoniją pakviesti įžymūs miesto kultūrinės bendruomenės žmonės, kultūros mecenatai, klaipėdiečiai Seimo nariai, valstybės ir miesto valdžios atstovai. Tris Klaipėdos „Žiedo magistrus“ savo apsilankymu pakviesta pagerbti ir Lietuvos kultūros ministrė Roma Dovydėnienė.
Muziejinė retenybė
Renesanso laikų žiedas, pagal kurį pagamintas Klaipėdos miesto apdovanojimas, rastas Klaipėdos piliavietės kasinėjimų metu daugiau nei prieš du dešimtmečius. Dabar tai vienas vertingiausių ir labiausiai saugomų Pilies muziejaus eksponatų. Saugumo sumetimais jis ilgai netgi nebuvo eksponuojamas. Pirmąkart šį renesansinį žiedą lankytojai išvydo praeitą rugpjūtį per Pilies muziejaus atidarymą jubiliejinio Klaipėdos miesto gimtadienio iškilmių metu.
Apdovanojimo prototipas - originalus 5,48 gramo sveriantis žiedas, padarytas iš 750 prabos aukso. Jo apsode – maždaug 0,8 karato briliantas. Spėjama, kad abipus jo dar buvo 2 smulkūs deimančiukai.
Archeologo prof. habil. dr. Vlado Žulkaus teigimu, tokie žiedai visoje Europoje žinomi tik trys. Vienas jų saugomas Kopenhagos (Danija), kitas – Prahos (Čekija) muziejuose. Anot specialistų, jie, o taip pat ir mūsiškis, galėjo priklausyti arba vieno kilmingo luomo atstovams, arba kokiam turtuoliui. Yra prielaida, kad žiedas pagamintas Vokietijos auksakalių, nors „firmos ženklo“ ant jo nėra. Vis tiek, kaip tvirtina archeologai, tai vienas vertingiausių muziejinių eksponatų, rastų Klaipėdos senamiestyje.
Su dantisto įrankiais
Juvelyras V.Bizauskas, gavęs miesto savivaldybės užsakymą padaryti tris istorinio žiedo kopijas, teigia, kad pavyko jose išsaugoti originalo išvaizdą. Tačiau apdovanojimo simbolis turi ir specifinių bruožų. Šis žiedas sveria gerokai daugiau – 9 gramus. Aukso padaugėjo, žiedas platesnis, nes laureatai – vyrai, jų pirštai – neploni, o žiedas turi būti tvirtas. Be to, juvelyrui reikėjo „pasidaryti“ vietos, kur galėtų išgraviruoti laureatų inicialus. Kiekvienas žiedas inkrustuotas 3 briliantais (vienas – 0,3, kiti du – po 0,03 karato) ir juodo stiklo emale, panašia į juodmasę, kuria papuoštas jų istorinis prototipas.
Anot V.Bizausko, padaryti kiek įmanoma tikslesnę senovinio juvelyrinio dirbinio kopiją yra gana sudėtinga. Juolab kad originalą juvelyras galėjo pačiupinėti vos keturis kartus, ir tai tik akylai sergstint muziejaus darbuotojams. Spėjo nusifotografuoti, pasidaryti formas ir vaškinius modelius. Pasigamino jų gal pusšimtį, nes vis netenkino kokybė. Išsirinko vos 4 modelius, kiti – brokas. Atliejęs iš aukso pastebėjo, kad neatsispaudė visos ornamentinės žiedo subtilybės. Teko koreguoti su dantų techniko įrankiais. Dirbo su akiniais iš didinamojo stiklo, nes tai buvo itin juvelyriška užduotis. Dailininkas sako, kad XVI amžiuje du meistrai tokį žiedą darydavo turbūt visus metus, o jam teko suspėti per du su puse mėnesio.
Ant kurio piršto?
darant žiedus juvelyrui iškilo nelengvų klausimų. Pavyzdžiui - ar kopija turi būti idealiai tiksli, su visais pėdsakais, kuriuos paliko laikas? Vis dėlto, su užsakovu pasitaręs, nusprendė, jog mažumėlę reikia originalo „atspindžius“ pakoreguoti restauruojant išdilusią ornamentiką, įstatant abu mažuosius deimančiukus, kurių muziejinėje vertybėje trūksta...
O ant kurio piršto laureatams žiedus primatuoti – ilgai suko galvą ne tik dailininkas. Jokios etiketo taisyklės to lyg ir nenumato... Taigi buvo nutarta, jog „Žiedo magistrai“ patys turi apsispręsti, ant kurio piršto šį miesto apdovanojimą nešios. Kiekvienas apsisprendė skirtingai. Juvelyrui tereikėjo sužinoti dydį.
Išduosime mažytę paslaptį – V.Bizauskas padarė ne 3, o 4 istorinio žiedo kopijas. Juokdamasis sako, kad vieną pasidovanos sau. Iš tikrųjų taip autorius, kaip tikras profesionalas, apsidraudė nuo visokių netikėtumų. Laimė, jų nebuvo, ir ketvirtasis žiedas dabar galės ramiai laukti kitų metų ir savojo „magistro“.
Naujausi komentarai