Dažniausiai žudomi kūdikiai
Šiemet, kaip ir dvejus metus prieš tai, minėjome ne Vaikų gynimo dieną, kuri būdavo minima birželio 1-ąją, o tiesiog Vaiko dieną. Ji dabar švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai džiaugiasi, kad lietuviška švente kuriamos ir savos, prasmingos tradicijos. Tik iššūkių nemažėja.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teismo teisėja Kristina Kakurinė įsitikinusi, kad Lietuvoje vaikus vis dar reikia ginti, kai kuriems jų Lietuvoje gyventi nesaugu.
Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, dažniausiai juos tenka ginti nuo artimiausių žmonių.
Apygardos teismuose paprastai nagrinėjamos sudėtingiausios bylos – dėl vaikų seksualinio išnaudojimo ir nužudymo.
Dažniausiai nužudomi kūdikiai, o kaltininkai – jų tėvai, priežastys – priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų.
Tokių bylų teko nagrinėti ir teisėjai K. Kakurinei. Daugiausia jai tenkančių bylų susijusios su mažamečių seksualinio apsisprendimo laisve – išnaudojimu ir prievartavimu.
Siaubinga našlaičio lemtis
„Visus teismo darbuotojus ir dalyvaujančius teismo procese asmenis labiausiai sukrečia, kad nusikaltimai dažniausiai įvyksta aplinkoje, kur vaikas turi jaustis saugiausiai. Sunkiausia, kad vaikai nebeturi kam pasisakyti, pasiguosti, atsiskleisti. Ikiteisminio tyrimo įstaigoms apie tokius nusikaltimus tampa žinoma iš mokytojų, mokyklos psichologų, skyrybų procese paskirtų psichologų. Neretai vaikas pasipasakoja savo draugui, jis prasitaria savo tėvams, o atsakingai į šią bėdą sureagavę žmonės nenutyli ir praneša pareigūnams“, – patirtimi dalijosi teisėja.
Viena liūdniausių nukentėjusio vaiko istorijų, apie kurią K. Kakurinė sužinojo iš bylos medžiagos, negali nejaudinti net kalbant apie ją pačiais bendriausiais žodžiais.
Tai buvo istorija vaiko, kurio vienas tėvų buvo nužudytas, kitas buvo kaltinamas ir nuteistas už šią žmogžudystę. Taip vaikas tapo našlaičiu ir pateko į globos namus.
Vėliau našlaitį pasiėmė auginti giminaičiai, kur jis buvo seksualiai išnaudojamas vieno šeimos narių.
Tolesnio aukų likimo nežino
„Teismai neturi grįžtamojo ryšio ir nesužino, kaip aukomis tapę vaikai gyvena vėliau, kaip jie adaptuojasi, kaip kuria savo šeimas. Norėčiau žinoti, kad tokiems vaikams pasisekė, kad jie sulaukė tinkamos pagalbos iš valstybės institucijų, kurių sukurta nemažai. Paprastai vaikai lieka šeimoje, kurioje patyrė išnaudojimą. Tik kaltininkas atskiriamas ir nubaudžiamas. Nesu tikra, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę jis negrįžta į šeimą. Dažnai bandau suprasti, kaip mama nesuvokė, kas vyksta. O gal nenorėjo suprasti? Juk gal ir ji pati buvo mušama. Tokiose šeimose būna kelios aukos. Galima nepateisinti mamos delsimo ar nenorėjimo atverti akis, bet galima suprasti. Nežinia, ar manipuliatorius, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, vėl neprisigretina prie šeimos“, – kalbėjo teisėja K. Kakurinė.
Mažamečių vaikų seksualinio išnaudojimo ar prievartavimo bylose skiriamos griežtos bausmės, o kai tokie nusikaltimai vykdomi artimoje aplinkoje, tai vertinama kaip sunkinanti aplinkybė.
Dažniausiai už tokius nusikaltimus skiriama nuo septynerių iki dešimties metų laisvės atėmimo.
Tačiau atlikę bausmę jie dažniausiai neribojami įpareigojimų nebendrauti su šeima.
Jie turėtų grįžti pasitaisę, bet ar taip ir yra, nežinia. Neįmanoma atsakyti, ar vaikas per šį laiką būna pasveikęs nuo patirtos traumos.
Labiausiai sukrečia, kad nusikaltimai dažniausiai įvyksta aplinkoje, kur vaikas turi jaustis saugiausiai.
Gaišatis negydo žaizdų
„Mes vaikų teismo posėdžiuose nebeapklausiame, tai padaro ikiteisminio tyrimo teisėjai, dalyvaujant teismo psichologui. Turėjau bylą, kur mergaitė buvo išnaudojama nuo aštuonerių iki dvylikos metų, o atsiskleidė tik būdama penkiolikos. Kol vyko tyrimas, ji sulaukė septyniolikos. Teisme galima apklausti vaikus nuo šešiolikos metų, todėl ją jau galėjome kviesti apklausai. Kiek išsamiai pavyksta išklausinėti vaiką, priklauso nuo psichologo. Pareigūnai nori išklausti kuo išsamesnę informaciją: kiek kartų įvyko aktas, kaip tai vyko, kokiomis aplinkybėmis, kiek tai truko. Bet vaikams gėda apie tai pasakoti, kai kurie jų ištrina tai iš atminties, – apie teisminio proceso subtilumus pasakojo teisėja. – Kai teismo procesas užtrunka, paaiškėja, kad vaikas buvo nepakankamai detaliai apklaustas, ir jis per šį laiką ūgteli, nukentėjusįjį tenka apklausti teisme. Bet tai darome tik padedant psichologui, tik atskirame kambaryje, kad vaikas būtų kuo mažiau traumuojamas, nematytų žmonių, kurie naudojo smurtą. Stengiamės pasitelkti tą patį psichologą, su kuriuo vaikas jau kalbėjo. Kartais apklausiame ne vaiką, o psichologą, kuris bendravo su nukentėjusiu vaiku. Kadangi teismo psichologų mažai, jie apkrauti didžiuliais krūviais, vaikai laukdami pavargsta, jie nebenori prisiminti skaudžios praeities.“
Daugelis nukentėjusių vaikų pasisako nesuprantantys, kodėl būtent jiems taip atsitiko. Jie nežino, kaip reikės gyventi toliau, kad tai nepasikartotų, kai bus įvaikinti ar gyvens pas giminaičius.
„Ne kiekvienas suaugęs žmogus supranta, kad praeitis mus gali pasivyti, o jie tai suvokia dar būdami maži. Tai labai gilu“, – dalijosi patirtimi K. Kakurinė.
Globotinių skaičiai glumina
Smurtiniai ar seksualiniai nusikaltimai – sunkiausia, ką patiria vaikai, tačiau ginti mažuosius tenka ir nuo kitų gyvenimo piktžaizdžių.
Jautriausia padėtis, kai vaikai lieka be tėvų. Juos auginti imasi giminaičiai, svetimi žmonės, priimantys į savo šeimas ir auginantys kaip savus.
Dalis vaikų gyvena šeimynose, kuriose auga iki dvylikos svetimų vaikų. Kai kurie patenka į šeimos ir vaiko gerovės centrus.
Lietuvoje dabar globojami 5 624 vaikai, Klaipėdoje – 255.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnysis patarėjas Jaroslavas Kozlovskis patikino, kad dažniausiai globos prireikia vaikams, kuriems šeimoje tampa nesaugu dėl priklausomų nuo kvaišalų ar alkoholio tėvų.
Jie neprižiūri savo atžalų ir smurtauja prieš savo atžalas fiziškai bei emociškai.
Bendruomenės pareigūnų padalinyje dirbantys policininkai yra tie, kurie tiesiogiai bendrauja su nepilnamečiais.
Jų darbas – paaiškinti aktualiausius vaikams dalykus: saugumą elektroninėje erdvėje, bendravimo internete kultūrą, kalbėti apie patyčias, paaiškinti nepilnamečių teisinę atsakomybę, apie saugų eismą, smurto ar neapykantos nusikaltimų prevenciją, prekybos žmonėmis grėsmes.
Bendruomenės pareigūnai, pasak Klaipėdos miesto PK bendruomenės pareigūnės Audrutės Dunčienės, bendrauja ne tik su nepilnamečiais, bet ir su mokyklų administracija, soc. pedagogais, dalyvauja moksleivių tėvų susirinkimuose, primena nepilnamečių atsakomybės aspektus.
Dar viena grėsmė
Lietuvoje pastaruoju metu pastebima dar viena grėsmė – priešiškos valstybės siekia per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas verbuoti nepilnamečius, ypač socialiai pažeidžiamų grupių jaunuolius.
Verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų – nupiešti grafitį su politinio, provokacinio turinio žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią užduotį už atlygį.
Vėliau tokie veiksmai gali būti eskaluojami į rimtus nusikaltimus, keliančius grėsmę tiek vaikų, tiek valstybės saugumui.
Valstybės lygiu kuriamas veiksmų planas siekiant, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei yra traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas.
Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys.
Todėl valstybės pareiga yra veikti iš anksto: informuoti, apsaugoti ir suteikti pagalbą tiems, kam jos reikia.
Skaičiai ir faktai
Klaipėdos apskrityje registruotos nusikalstamos veikos, kurių metu nuo įvairaus pobūdžio smurto nukentėjo nepilnamečiai.
Šiemet jau buvo 49 tokios veikos;
2025 m. – 139 tokios veikos;
2024 m. – 149.
Eismo įvykiuose sužeista:
šiemet – 3 vaikai (2 automobilių keleiviai, 1 pėsčiasis);
2025 m. – 34 vaikai (14 pėsčiųjų, 7 dviratininkai, 4 automobilių keleiviai, 8 motociklų ar mopedų vairuotojai ir 1 lengvojo keturračio keleivis);
2024 m. – 34 nepilnamečiai (12 pėsčiųjų, 8 automobilių keleiviai, 5 dviratininkai, 8 motociklų, mopedų ar lengvųjų keturračių vairuotojai ir 1 lengvojo keturračio keleivis).
Naujausi komentarai