Kaip šie iššūkiai formuoja šiuolaikines inovacijas ir kokie įgūdžiai  reikalingi ateities kūrėjams? Apie inovacijų kultūrą supančius stereotipus ir žiedinių inovacijų kūrimą kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) inovacijų vadybos docente Jolita Čeičyte-Pranskūne.

– Šiandienės ekologinės krizės kontekste verslai  spaudžiami taikyti atsakingesnės gamybos modelius. Tvarumas dažnai siejamas su lėtumu – lėta mada, lėta gamyba, tačiau verslo pasaulyje dominuoja greitis ir siekiama augimo. Ar tvarus verslas yra pelningo verslo priešingybė?

– Labai puikus klausimas. Ši paradoksali situacija tęsiasi jau daug metų, tačiau manau, kad dabar tai ypač aktualu – anksčiau tvarumas buvo tik pridėtinės vertės išraiška, dabar tai tapo būtinybe, todėl tvarumas jau šiandien yra ir ateityje bus tiesiogiai susijęs ir su konkurencingumu.

Mano nuomone, tvarumas ir žiedinio dizaino strategijos gali tapti ne tik verslo augimo priežastimi, bet ir inovacijų išraiška, kurioms remti dabar jau egzistuoja priemonių Inovacijų agentūroje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad į inovacijų kūrimą svarbu pasikviesti itin daug išmanančių žiediškumo ir tvarumo ekspertų, siekiant užtikrinti efektyvių žiedinių inovacijų sukūrimą.

Manau, sėkmingiausi pavyzdžiai, kur patiems įmonės vadovams tvarumas ir žiediškumas nėra tik būtinybė, bet ir normatyvinis ir strateginis tikslas. Kai žiedinės ekonomikos principai iš tikrųjų tampa pačių įmonių vadovų vertybėmis, tuomet jas daug lengviau diegti į įmonės kultūrą ir veiklą. Įkvepiantis pavyzdys man būtų lietuvių mados prekių ženklas „The Knotty Ones“. Šios įmonės sukūrimo istorija ir buvo tvarumo vertybių išraiška, padėjusi pagrindą verslo modeliui ir veiklos principams. Kitas įkvepiantis pavyzdys – žiedinės mados platforma Looptex.eu.

– Viešojoje erdvėje neseniai aptarinėta per pastarąjį dešimtmetį susiformavęs startuolių kultūros stereotipas: jauni, keistomis idėjomis degantys žmonės, nuotoliu dirbantys iš egzotinių šalių ir nepaklūstantys tradiciniams verslo modeliams. Kiek tokiuose stereotipuose yra tiesos? Kaip, remiantis jūsų patirtimi, atrodo inovacijų kūrimo užkulisiai?

– Inovacijų kūrimo esmė nėra keistos idėjos ar chaotiškas procesas – reikalingos aktualios, visuomenės ar verslo problemas sprendžiančios idėjos. Jos visuomet reikalauja strateginio mąstymo, efektyvaus verslo modelio sukūrimo, kompetentingos ir motyvuotos komandos, investicijų pritraukimo, greičio ir daug pastangų jas vystant.

Tiesa, kad dabar yra daug galimybių dirbti iš egzotinių vietovių ir pasinaudoti įvairiomis galimybėmis už Lietuvos ribų, tačiau manau, kad, kalbant apie į sėkmę orientuotas kompanijas, toks stereotipas mažai atspindi tiesą, nes kuriant startuolį pirmi keleri metai reikalauja ypač intensyvių ir ilgų darbo valandų. Šį vaizdinį taip pat griauna faktas, kad dažname startuolyje dirba ne tik jauni žmonės, bet ir daugybę profesinės patirties turintys žmonės, kurie rinkoje įžvelgė trūkumų ir ėmėsi iniciatyvos kūrybiškai juos spręsti.

– Kalbant apie kūrybiškumą neretai galioja taisyklė, kad nauja – tik pergalvota sena. Tokia formulė pasitarnautų ir atliepiant žiediškumo problematiką, kuri primena apie turimų resursų pernaudojimą, senų sistemų įdarbinimą. Tik kaip tokį požiūrį suderinti su inovacijų, niekur nematytų naujovių kūrimu?

– Tam tikra prasme su naujovėmis grįžtame prie senų sprendimų, tačiau vis tiek juos turime pritaikyti prie šiandienio konteksto ir iš naujo laimėti vartotojų pasirinkimą. Geru senų įpročių grąžinimo pavyzdžiu galėtų būti „Fair phone“ idėja – kompanija gamina atskiras telefono detales, kurias galima išrinkti ir sudėti, pakeisti sugedusias detales.

– Kokių klaidų dažniausiai įmonės daro bandydamos įdiegti žiedinės ekonomikos principus į savo veiklą?

– Dažniausiai pastebiu įmones, bandančias pritaikyti žiediškumo principus paviršutiniškai. Komandoje neturint žiedinės ekonomikos ir tvarumo ekspertų, kurie iš tiesų gali pasiūlyti efektyviausių ir tinkamiausių sprendimų konkrečiai įmonei, tai gali vesti prie žaliojo smegenų plovimo (angl. green washing) – sąmoningo ar nesąmoningo (turint mažai žiedinės ekonomikos žinių ir bandant prisitaikyti prie aktualijų) pirkėjų apgaudinėjimo, viliojant realiai neegzistuojančiomis ekologinėmis produkto ar paslaugos naudomis.

Kita dažna klaida, būdinga įmonėms, – norėti pokyčius įgyvendinti per naktį – integruoti visus žiediškumo principus iškart, o ne etapais, žingsnis po žingsnio. Tikrai sėkmingai žiediškumo integracijai reikalingas sisteminis mąstymas, veiksmų plano sudarymas keleriems metams į priekį. Reikia atkreipti dėmesį, kad žiedinėje ekonomikoje įmonės yra priklausomos nuo partnerių, tiekėjų ir kitų ekosistemos dalyvių, todėl pokyčiai gali užtrukti, nes jie priklauso ne tik nuo pačios įmonės iniciatyvos. Svarbu įsivertinti, ką galima pakeisti įmonės viduje, o kuriuos aspektus formuoja išorės veiksniai.

Visa tai susiję su kita svarbia klaida – įmonės tampa paralyžiuotos nuo mąstymo „viskas arba nieko“. Supratus, kad absoliučiai visų žiedinės ekonomikos principų ir reikalavimų galbūt nepavyks įgyvendinti, juo labiau greitai, apima beviltiškumas ir neretai išvis nuleidžiamos rankos. Manau, kad žiedinės ekonomikos kontekste svarbiau sukurti ilgalaikę strategiją bendradarbiaujant su žiedinės ekonomikos ir tvarumo ekspertais ir palengva integruoti bent kelis principus negu nė vieno.