Po susitikimų su aukščiausiais šalies pareigūnais, Europos Komisijos vicepirmininkas ir įmonių bei pramonės komisaras Günteris Verheugenas negailėjo pagyrų Lietuvos Vyriausybei, nors verslas valdžios sprendimus keikia.

– Kaip vertinate Lietuvos pastangas kovoti su krize?

– Turiu pasakyti, kad Lietuvos politika šiuo klausimu labai panaši į mano paties. Mūsų mintys šitoje vietoje visiškai sutampa. Ekonomikos skatinimo planas, kurį vykdo Lietuvos valdžia, iš tikrųjų atitinka visas mūsų (Europos Komisijos – red. past.) idėjas ir rekomendacijas. Be to, Vyriausybės vykdomos ekonomikos gaivinimo priemonės jau duoda vaisių. Tiesa, aiškūs rezultatai bus matyti tik metų pabaigoje. Apie tai kalbu ne tik aš, tai mato visa Europa.

– Tačiau Lietuvos verslininkai nepatenkinti Vyriausybės veiksmais. Anot jų, padėtis šalyje tragiška, o valdžia dar ir mokesčius didina. Gal reikėtų labiau atsižvelgti į jų norus?

– Verslininkai ir ūkininkai – visada nepatenkinti ir kuo nors skundžiasi. Kai jiems pradės patikti valstybės vykdoma politika, galime laukti pasaulio pabaigos (juokiasi).

Iš tikrųjų čia yra tiesiog laiko klausimas. Ūkio skatinimo planas jau veikia, padaryti svarbiausi politiniai sprendimai, tačiau verslininkai rezultatų pajusti dar nespėjo. Tas laikas ateis metų pabaigoje. Tiesa, yra ir kitų priežasčių, kodėl įmonės nepatenkintos. Lietuva yra numačiusi pagalbos priemones, dėl kurių sprendimus priimti turi kiti asmenys – ES institucijos. Iš Europos investicijų fondo žadėti pinigai iki Lietuvos dar neatkeliavo. Reikia pripažinti, kad ta niūri biurokratinė dvasia yra visoje bendrijoje ir ES institucijoje, dėl to kartais sprendimai nepriimami laiku. Bet kai tie pinigai pasieks Lietuvą, palengvėjimą pajus ir verslininkai. Svarbiausia, kad einame geru keliu.

– Taigi mokesčių kėlimo ir biudžeto karpymo politika, jūsų nuomone, yra teisinga, o gal iš tikrųjų reikėtų mažinti mokesčius ir skatinti vartojimą, kaip daro kai kurios kitos ES šalys?

– Kiekvienoje šalyje padėtis skirtinga, taigi ir valdžios veiksmai turi būti atitinkami, pritaikyti konkrečiai ekonomikai, o ne nukopijuoti nuo kitų šalių. Reikia atsižvelgti į konkrečios šalies mokesčių sistemą, pinigų politiką ir t. t. Visas galimybes reikia pasverti, bet, manau, Lietuvos Vyriausybė priima tinkamus sprendimus.

– Per kiek laiko įveiksime krizę, gal jau matote atsigavimo ženklus?

– Labai mėgstu prognozuoti. Prognozavau, kad lietuviai laimės krepšinio rungtynes prieš ispanus, taip ir nutiko. Taigi matote, kad mano prognozės dažniausiai pildosi (šypsosi). Kita mano prognozė: Europa netrukus nugalės krizę, įveiksime ją kartu.

Tikimės, kad kai kurioms šalims tas posūkio taškas jau praeitas, ir tikimės, kad Lietuva taip pat greitai jį pasieks. Taigi yra atsargus optimizmas.

Negalime tvirtinti, kad neturėsime nemalonių staigmenų ateityje, tačiau atrodo, kad ES ekonomika yra gana stipri ir gyvybinga, kad galėtų atlaikyti sunkmetį ir tas problemas, kylančias finansų ir pramonės ekonomikos sektoriuose.

Pasikalbėjęs su Lietuvos Prezidente, premjeru, ūkio ministru ir verslo atstovais, esu visiškai įsitikinęs, kad ir Lietuvoje jau matyti šviesa tunelio gale. Lūžio taškas jau pasiektas, tad ir ekonomikos atsigavimas – visai netoli.

– Jei jau taip mėgstate prognozuoti, pasakykite, kada, jūsų manymu, Lietuva įsives eurą?

– Jūsų Vyriausybė labai apdairiai elgiasi neįvardydama jokios konkrečios datos. Tačiau sprendžiant iš esamos padėties, Lietuva eurą įsivesti galėtų apie kito dešimtmečio vidurį, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip bus mažinamas biudžeto deficitas. Dabar atrodo, kad šia kryptimi einama.

– Verslininkai negali sulaukti Lietuvai iš Europos investicijų fondo žadėtų lėšų. Kur jos užstrigo?

– Pasikalbėjau ir su įvairių verslo sričių atstovais. Ne visa diskusija buvo maloni, nes verslininkai kartais labai tiesmukai išsako savo nuomonę. Tačiau juos išklausyti tikrai reikėjo. Po pokalbio padariau vieną svarbią išvadą: net ir geriausias ūkio skatinimo planas ar politiniai sprendimai neveiks, jei strigs jų įgyvendinimas, jei bus sunkumų su biurokratija.

Iš jūsų verslininkų išgirdau daug priekaištų, kad įgyvendinti ES projektus trunka labai ilgai, kad jie yra per sudėtingi, brangūs, kad stringa struktūrinių fondų lėšų panaudojimas ir t. t.

Sutinku, kad ir Europos Komisijoje, ir pačioje ES yra tikrai daug biurokratijos. Pats su tuo jau keletą metų kovoju. Per šį vizitą tik įsitikinau, kad turiu tęsti savo darbą. Darysiu viską, kad tos procedūros būtų supaprastintos, projektai būtų sparčiau įgyvendinami ir verslas galėtų greičiau gauti lėšų.

Iš tikrųjų labai svarbu, kad vyriausybės ir ES institucijos dirbtų su verslu ranka rankon. Esame atsakingi už tai, kad sąlygos verslui būtų kuo geresnės. O verslininkai – už tai, kad įmonės būtų gerai valdomos.