Grįžtančių jaunųjų krepšininkų oro uoste nekantriai laukė tėvai.
„Aš gal ramiau miegojau, žmona ne. Pergyvenome, aišku. Kuo daugiau informacijos skaitai, tuo atrodo baisiau, neskaitai – vėlgi lyg ir neramu“, – pasakojo Jokūbo tėtis Vytautas Kukta.
Vytautas sako taip pat miegojęs tik su telefonais rankose.
„Su telefonais apsikabinę, bet vaikai kažkaip iš ritmo neiškrito – ėjo į sporto klubą, į baseinus, tai nelabai ir buvo kada jiems pergyventi“, – teigė V. Kukta.
Pagaliau – ilgai lauktų vaikų apkabinimai.
„Buvo šiek tiek baisoka tos visos evakuacijos, kai reikėjo leistis žemyn, bet išgyvenome. Tai buvo dvi naktys – vieną ėjome į rūsį, o kitą ėjome į tokį kambarį, kur nėra langų, ir ten vieną naktį teko miegoti. Kas pusdienį būdavo atnaujinama informacija, bet realiai sužinojome prieš pusvalandį, kad išskrendame. Greit susidėjome daiktus ir išskridome“, – pridūrė krepšininkas Jokūbas Kukta.
Su jaunaisiais krepšininkais grįžo ir keturios mamos. Joms vietų buvo.
„Atsirado keturios vietos ir bendru nutarimu buvo nuspręsta mamytes evakuoti pirmiausia, tai keturios mamos grįžo su vaikais. Labiausiai dėkingi esame „Žalgirio“ organizacijai ir Eurolygai. Manau, be jų nebūtume grįžę. Tėveliai yra palikti dar ten“, – pasakojo Gailiaus mama Aušra Černeckienė.
Paklausus, ar kaip nors padėjo Lietuvos valdžia, ji atsakė:
„Absoliučiai nieko. Ir šiuo metu ieškomi variantai grįžti ne su Lietuvos Vyriausybės ir ne su Lietuvos ambasados pagalba. Savomis ir kitų organizacijų lėšomis“, – pasakojo A. Černeckienė.
„Į Vyriausybę nesikreipėme – viską darė klubas. Viskas sklandžiai ir gerai gavosi“, – teigė Jorio tėtis Justas Sinica.
„Žalgirio“ atstovai sako, kad kitos valstybės savo piliečiais rūpinosi kur kas labiau.
„Vieno žaidėjo tėveliai juodkalniečiai, tai jų šalis suorganizavo tokį gelbėjantį skrydį – visus juodkalniečius parsivežti atgal į Juodkalniją. Ryte gavo skambutį, kad reikia keliauti į oro uostą, ir dabar saugiai namuose yra“, – pasakojo Kauno „Žalgirio“ jaunimo programos vadybininkas Andrius Gopenas.
Krepšininkams antrina ir paryčiais iš Dubajaus grįžę lietuviai.
„Labai didelis ačiū Lietuvos valstybei, kuri nieko nepadarė. Šiandien atsiuntė tik pranešimą, kad jus evakuosime“, – piktinosi moteris.
Absoliučiai paliko likimo valiai.
„Absoliučiai paliko likimo valiai“, – pasakojo kita moteris.
„Išvažiuojant bandžiau sužinoti, ar į eilę evakuacijai pastatyti, bandžiau susižinoti – nieko, žinokite. Paskambino mums tik tada, kai sėdome į lėktuvą“, – pasakojo kita keleivė.
„Kairė nežino, ką daro dešinė, gal taip pasakysiu. Tai nežinau – mažokai pastangų“, – kalbėjo kaunietis Aurelijus.
Aurelijus į Vilnių iš Dubajaus grįžo nusipirkęs papildomą bilietą. Kainavo daug.
„Apie tūkstantį eurų žmogui“, – sakė Aurelijus.
Vyras stebisi, kad šiame Vilniuje nusileidusiame lėktuve lietuvių buvo mažuma.
„Tai čia kaip šnekėjo, kad tos pažeidžiamos grupės. Tai galėjo kažkaip suorganizuoti ir juos paimti, nes ten liko tikrai. Mes galėjome dar pabūti. Lėktuvas buvo pilnas, bet lietuvių iki 50. Susipirko visi, kas tiesiog gavo“, – pasakojo Aurelijus.
Tačiau bilietus į šį Vilniuje nusileidusį lėktuvą reikėjo pirkti ne visiems.
„Ne, mums pakeitė nemokamai. Mes turėjome skrydį, turėjome vakar grįžti“, – pasakojo tauragiškė Sigita.
Tačiau jiems teko patiems vykti į skrydžių bendrovę ieškoti skrydžių.
„Mes skambinome į agentūras, niekas mums nekelia ragelių. Vakar dar kažkiek kalbėjo, sako – atskambins. Laukėme, nesulaukėme, tai tiesiog patys ėmėmės veiksmų“, – pasakojo Sigita.
„Mes išlindome per adatos skylutę, o kiti miegojo su mažais vaikais oro uoste, ir niekas nesirūpino“, – kalbėjo kita moteris.
Kiti pasakoja, kad žmonės tiesiog graibstė bilietus į bet kur.
„Šiaip lietuviai skrido į Dubliną, Varšuvą, Omaną, Londoną. Kainos didelės, viešbučių kainos pakilusios“, – sakė vilnietė Regina.
Kai kurie vis dar įstrigę net ne Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Devynių lietuvių kompanija „Flydubai“ avialinijomis skrido iš Šri Lankos per Dubajų kaip per tarpinę stotį.
„Mums likus skrydžiui iki Dubajaus pradėjo bėgioti stiuardai, sako – uždaryta oro erdvė. Lėktuvas pradėjo rodyti vis kitą nusileidimo vietą ir vis kitą trukmę iki tos nusileidimo vietos“, – pasakojo Omane įstrigęs lietuvis Marijus Gradauskas.
Galiausiai lėktuvas nutūpė šalia Emyratų esančiame Omane, Muskate. Keleiviai buvo chaotiškai nuvežti į viešbutį ir čia gyvena. Viską kol kas apmoka „Flydubai“. Aviakompanija bandė išvežti specialiu reisu į Dubajų, bet nepatvirtino, kada iš to Dubajaus bus išskraidinti. Be to, ir iki paties Dubajaus nusigauti problematiška. Todėl lietuviai nutarė neskristi – nusipirko bilietus už savus pinigus skrydžiui per Stambulą ir turėtų išskristi šią naktį. Tačiau lėktuvai dėl saugumo skrenda darydami lanką, tad gali nespėti į jungiamąjį skrydį.
„Jungtis tarp lėktuvų sutrumpėja gerokai. Mes matome, kada jie išskrenda ir nusileidžia, bet matysime. Tai čia Stambulas – tai jau smulkmena“, – sakė M. Gradauskas.
Nors lietuviai po truputį grįžta, Jungtiniuose Arabų Emyratuose dar likę beveik tūkstantis lietuvių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)