Paskutinius mėnesius skaičiuojanti 14-oji Vyriausybė į valstybės istoriją gali būti įrašyta ir kaip nacionalinio investuotojo "Leo LT" kūrėja, ir kaip šalies vedlė ekonominės bedugnės link.

Ministrų kabineto vadovas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad pastarieji pustrečių metų, kuriuos jis vadovauja Vyriausybei, nebuvo lengvas jo gyvenimo etapas. Tačiau jis leidžia suprasti, kad vėl stotų prie Vyriausybės vairo. Vis dėlto – su sąlyga.

– Vyriausybės tinklalapyje skelbiama, kad 14-oji Vyriausybė "iš esmės įvykdė savo programą". Tačiau padidėjusias pensijas, kitas socialines išmokas, išaugusius atlyginimus aptirpdė rekordinė infliacija. Ar pripažįstate, kad jūsų inicijuota kova su augančiomis kainomis nebuvo sėkminga?

– Manau, kad kova vis dėlto buvo sėkminga. Infliacija jau šiek tiek sustojo. Tačiau reikia turėti mintyje, kad nei mūsų Vyriausybė, nei bet kuri kita nevaldo naftos ir dujų kainų. Taip pat mes nevaldome ir tos finansinės krizės, kuri ateina iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Ji jau ritasi per Europą ir turi įtakos visų šalių ekonomikos lėtėjimui. Ši krizė Lietuvos tiesiogiai neveikia, nes Skandinavijos bankams nekyla tiek daug rizikos. Bet lėtėjanti kitų šalių ekonomika, sakykime, Vokietijos, su kuria Lietuva palaiko glaudžius prekybos ryšius, atsilieps ir mums.

Per pastaruosius dvejus metus atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos padidėjo apie 20 proc., o infliacija nepasiekė tokio lygio. Vyriausybės programoje buvome numatę vidutinę pensiją padidinti iki 650 litų, o dabar ji siekia 830 litų. 2004 m. tokio dydžio pensija atrodė iš fantastikos srities, tačiau paaiškėjo, kad tai įmanoma pasiekti, nes ekonomika augo.

– Tačiau dabar ekonomikos augimo tempai sparčiai lėtėja.

– Taip, tokie procesai vyksta. Tačiau dar pernai dauguma ekspertų kalbėjo, kad Lietuvos ekonomikai gresia perkaitimas, reikia ruoštis lėtėjimui. Tai dabar ir vyksta. Man tik keista, kad daugelis Vyriausybės darbo komentuotojų pakeitė toną. Tik ką sakė, kad ekonomika pavojingai kaista, reikia lėtinti apsukas. O kai tai vyksta, ėmė šaukti, kad jau krizė!

Nevertėtų pamiršti, kad jei nuo ryto iki vakaro žmonės yra gąsdinami, jie pradeda mažiau vartoti ir į valstybės biudžetą įplaukia mažiau pridėtinės vertės mokesčio. Nesakau, kad tų temų nereikia kelti į viešumą. Bet nereikia ir dramatizuoti.

– Tai jūs nesibaiminate, kad 14-ajai Vyriausybė ateityje gali būti priekaištaujama, esą ji įstūmė Lietuvą į ekonominę duobę?

– Ir kokių tik štampų mums neprimeta ir neprigalvoja. Iš kritikų labiausiai norėčiau išgirsti, koks konkrečiai Vyriausybės sprendimas pablogino mūsų šalies ekonominę padėtį. To iki šiol negirdėjau. Kai kas sako, kad reikia taupyti, bet nepasako, ką ir kur reikia taupyti. Sako: subalansuokite biudžetą. Sutinku. Pernai Vyriausybė to ir siekė. Bet dar iki Vyriausybei pateikiant biudžeto projektą Seimas priėmė sprendimą padidinti valdininkų atlyginimus daugiau, nei siūlė Ministrų kabinetas. Taip pusės milijardo litų deficitas ir atsirado.

– Ar turite vilties, kad pavyks subalansuoti kitų metų biudžetą?

– Ta tema reikės daug svarstyti. Atsirado daug veiksnių, kuriuos reikės įvertinti. Latvija ir Estija jau turėjo subalansuotą biudžetą, bet padėtis dėl to nepasikeitė. Mes esame raginami mažinti valstybės valdymo išlaidas. Tai galime padaryti, bet sutaupytų pinigų vis tiek neužteks padidinti švietimo, kultūros, socialinių darbuotojų atlyginimams. Esu tikras, kad jeigu gerokai apkarpytume valdymo išlaidas, privatus sektorius kaipmat perviliotų kvalifikuočiausius darbuotojus.

Galime panaikinti ir mokesčių lengvatas, sakykime, taikomas žemės ūkio produkcijai. Bet tokias pat lengvatas turi Lenkija, su kurios ūkininkais konkuruoti būtų dar sunkiau. Tačiau net jei Vyriausybė apsispręstų naikinti lengvatas, vykdyti mokesčių reformą, pirmiausia reikėtų keisti įstatymus. Abejoju, ar Seimas ryžtųsi pritarti tokiam sprendimui.

– Ar vis dar tikitės, kad pavyks pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą?

– Mes kaip tik dabar tai įrodinėjame. Europos Komisijos (EK) vadovas pasakė, kad nesiderės su Lietuva dėl sutarties pakeitimo. Tai tiesa. Mes ir neketiname keisti sutarties. Mes manome, kad remdamiesi esama sutartimi sutarsime ir EK įrodysime, kad kito pasirinkimo nėra. Taip, yra projektai: elektros tiltas į Švediją, į Lenkiją, nauja elektrinė, bet nė vienas jų nebus įgyvendintas iki 2010 m. sausio 1 d. Tai mes ir aiškiname. Pateikėme duomenis, kad Lietuvai žiemą stigs nuo 100 iki 500 megavatų elektros energijos. Bet svarbiausia, kad Lisabonos sutartyje akcentuojamas energetinis solidarumas. Manau,  EK įvertins, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra izoliuotos nuo ES energetikos rinkos. Taigi mano tikėjimas paremtas ne kokiais nors burtais, o informacija, gauta konsultuojantis su ES atstovais.

– Vyriausybė, ypač jūs, nepritarėte visuotiniam turto deklaravimui. Tačiau jūsų vadovaujamos socialdemokratų partijos rinkimų programoje nurodyta, kad deklaravimą būtina įvesti. Kodėl taip skiriasi jūsų vadovaujamos Vyriausybės ir partijos pozicijos?

– Mes (Vyriausybė – red. past.) klausėme, ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai reikia papildomos informacijos apie gyventojų turtą. Jie atsakė: ne. Jei visuotinio turto deklaravimo nereikia tokioms institucijoms, kodėl Vyriausybė turėtų priimti sprendimą, kuris valstybei kainuotų apie 85 mln. litų?

– Tai kodėl ši nuostata liko socialdemokratų rinkimų programoje?

– Nes mes (socialdemokratų partija – red. past.) už tai pasisakome. Mes už tai, kad viskas būtų skaidru.

– Kuris laikotarpis per daugiau nei dvejus Vyriausybės darbo metus buvo sunkiausias jums asmeniškai?

– Kai formavome strateginę įmonę "Leo LT". Tikrai buvau nustebęs, kad priimant įstatymus vyko tokia kova. Ypač nustebau dėl tuo metu dar mažumos Vyriausybę palaikiusių konservatorių elgesio. Iš pradžių visi pritarė energetikos strategijai ir nusprendė, kad tokia įmonė turi būti įkurta. O vėliau pozicija pasikeitė. Nustebau, kad ir mūsų šalies verslo grupuotės dėl to kovojo taip žiauriai. Manau, ši kova buvo per daug nuožmi. Tas laikas išties buvo sunkus. Bet kartais strateginiai sprendimai tiek kainuoja. Visiems vertėtų prisiminti, kokia kova vyko dėl Būtingės terminalo. Tuomet kritikuota, kaip brangu, net 200 mln. litų! Dabar apskaičiuota, kad šis projektas jau penkeriopai atsipirko. Būtingės terminalas yra visai nedidelis projektas, palyginti su atomine elektrine, kuri yra visos mūsų šalies ateitis.

– O naujos elektrinės statybos neįstrigs po to, kai šią savaitę Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą?

– Nemanau, kad įstrigs. Kuriant nacionalinį investuotoją mes gavome ir Lietuvos, ir užsienio teisės ekspertų išvadas, kad sandoris yra skaidrus. Šios išvados buvo pateiktos ir Seimui. Taigi kreipimasis į Teismą yra tik politinis žingsnis tų oponentų, kurie iš principo nepritaria naujos elektrinės projektui. Bet aš neabejoju, kad Teismas neras jokių prieštaravimų Konstitucijai. Tik Rytų kaimynė ploja katučių, kad lietuviai tarpusavyje aiškinasi santykius.

– Ar sutiktumėt vadovauti būsimai 15-ajai Vyriausybei?

– 15-oji Vyriausybė bus koalicinė. Tikriausiai. Svarbiausias klausimas – ar bus susitarta dėl Vyriausybės programos. Manau, kad socialdemokratai daugiau nenusileis, kaip atsitiko 2000 ir 2004 m., ir į programą įtrauks progresinius mokesčius. Juos turi dauguma ES šalių ir net JAV. Mūsų šalies ekonomika auga, tačiau didėja ir visuomenės socialinė atskirtis. Vieni turi milijonus ar net milijardus, o kiti skaičiuoja paskutinius centus. Pasaulyje įprasta, kad tie, kurie turi daugiau turto, moka didesnius mokesčius.

– Jeigu ši nuostata liktų programoje, tuomet sutiktumėte vadovauti Ministrų kabinetui?

– Socialdemokratai nėra vieno žmogaus partija, kai vienas pasako, ir diskusijos baigiasi. Pirmiausia socialdemokratai nuspręs, ar apskritai eis į valdančiąją koaliciją, diskutuos dėl programos. Partija taip pat priims sprendimą, kas taps premjeru.

– O jau esate aptaręs ateities planus su šeima? Jūsų žmona nepriekaištaus, jeigu vėl liksite premjeras?

– Žinoma, mes kalbamės. Žmona man nepriekaištauja ir supranta mano padėtį. Ji man daug padeda. Bet nemanau, kad ji dėl to labai laiminga. Žinokite, šios pareigos nėra pačios lengviausios. Manau, kad jos pačios sunkiausios.

– Ar niekada nebuvo kilusių minčių palikti socialdemokratus ir rinktis kitą partiją?

– Niekada. Mano, užaugusio daugiavaikėje šeimoje, tokia prigimtis. Kai išaugi septynių vaikų šeimoje anksti mirus tėvui, o dar esi vyriausias, pajunti ir įvertini, ką reiškia socialinis solidarumas. Jo labai reikia sunkmečiu. Gyvenimas mane suformavo kaip tokių pažiūrų politiką. Tačiau esu girdėjęs daug gandų, kad per daug bendrauju ir prijaučiu konservatoriams. Bet politikai privalo bendrauti. Mes galime nesutarti įvairiais klausimais, bet užsienio politikos ir saugumo klausimais privalome rasti konsensusą.

– Tai eitumėte dar kartą į koaliciją su konservatoriais?

– Visi variantai yra įmanomi. Nors, manau, tam socialdemokratai sunkiau pritartų, nes nusivylėme konservatorių elgesiu.

– Ką pasakytumėte savo oponentams, priekaištaujantiems, kad socialdemokratų lyderis dažniau gina stambaus kapitalo interesus?

– Nežinau, kuo pagrįstos tokios kalbos. Dėl ryšių su "Vilniaus prekyba"? Tai kad jokių ryšių nėra. Manau, "Vilniaus prekyba" pradėjo krautis kapitalą kaip tik konservatorių valdžios laikais.

– Bet oficiali statistika liudija, kad monopolininkai Lietuvoje stiprina savo pozicijas.

– Monopolininkų veiksmus turi kontroliuoti Konkurencijos taryba. Tą ji, manau, ir daro. Konkurencijos taryba nėra pavaldi Vyriausybei, nors, manau, turėtų būti kitaip.