- Tadas Kazlauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Tai buvo vienas iš momentų gyvenime, kai garsiai pasakai mintį, kuri realiai tavo galvoje dar nėra net normaliai susiformavusi. O vėliau netikėtai ji tampa realybe", – prisipažįsta pirmojo filmo apie Lietuvos krepšinio rinktinės užkulisius "Mes už... Lietuvą!" režisierius Andrius Lekavičius.
Iki filmo premjeros, gegužės 31-osios, didžiųjų šalies miestų kino teatruose likus mažiau nei savaitei, A.Lekavičius atskleidė filmo kūrimo užkulisius.
– Ką jums asmeniškai reiškia krepšinis?
– Būdamas aštuonerių netyčia ryte pamačiau legendinę laidą "Krepšinio pasaulyje", kuri buvo skirta Michaelui Jordanui. Tuomet rodė visus įspūdingiausius krepšinio genijaus metimus. Tą pačią dieną susiradau krepšinio aikštelę ir prašiau, kad mane priimtų žaisti, nes savo kamuolio dar neturėjau. Vėliau tą vasarą vyko Barselonos olimpiada, kur mūsų rinktinė puikiu pasirodymu visam laikui įskiepijo meilę krepšiniui.
– Ragavote žurnalisto duonos, rengėte TV reportažus Eurolygos laidoms apie krepšinį.
– Pirmą kartą su kamera susitikau studijuodamas žurnalistiką universitete. Vėliau keletą kartų dalyvavau kino kūrybinėse dirbtuvėse "Vasaros MEDIA studija". Ten su tarptautinėmis komandomis kūrėme trumpametražius filmus ir klausėmės paskaitų. Iš tiesų galiu save vadinti savamoksliu praktiku.
– Per pastaruosius dvejus metus nemažai laiko praleidote Malaizijoje.
– Ar įsivaizdavote, kad pirmasis jūsų sukurtas filmas bus apie krepšinį?
– Tokio tikslo – sukurti filmą apie krepšinį – neturėjau. Aišku, buvo visokių pokalbių su draugais prie bokalo alaus, kad reikia kurti filmą apie krepšinį, o pagrindinį vaidmenį atliktų Rolandas Kazlas. Pamenu, kažkada moksleivių varžybose pačiam teko prieš jį žaisti, "kablius" kaire ranka jis gerai mėtė, manau, ir aktorių atranką pereitų.
– Tai vis dėlto kaip gimė idėja režisuoti juostą apie Lietuvos rinktinę?
– Tai buvo vienas tų momentų gyvenime, kai garsiai pasakai mintį, kuri realiai tavo galvoje dar nėra net susiformavusi. Rašiau magistro darbą apie kino filmo komunikaciją ir tuo metu susitikau su draugu kino prodiuseriu Aidu Avižiniu. Diskutavome, kas sudomintų Lietuvos žiūrovus ateiti į kino teatrus.
Tai vyko 2010 m. gegužę. Tada netikėtai ir gimė filmo idėja. Prisiminiau, kad Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas, tad reikia kurti filmą apie Lietuvos nacionalinę rinktinę. Iškart susitikome su krepšinio rinktinės atstovu spaudai Linu Kunigėliu ir prie šios idėjos dirbome dvejus metus.
– Kas buvo netikėta stovint prie filmavimo kameros, galbūt krepšininkų gyvenimas pasirodė visai kitoks?
– Filmuodami su komanda koncentravomės į tai, kas vyksta šalia aikštelės ir net šalia sporto arenų – daugiau stengėmės parodyti kitą krepšininkų pusę. Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai parodoma fasadinė jų gyvenimo pusė – krepšininkai aikštelėje per rungtynes arba po jų bendraujantys su žurnalistais. Man, visų pirma, kaip krepšinio sirgaliui, įdomu, kas vyksta, kai kameros išjungiamos. Bet taip paprastai to neišvysi. Todėl filme "Mes už... Lietuvą!" žiūrovams turėtų būti įdomiausi krepšinio rinktinės užkulisiai ir gyvenimas "iš vidaus".
– Kaip sekėsi būti nematomiems ir nedrumsti krepšininkams ramybės – juk jiems labai svarbu nusiteikti varžyboms, o kai aplink filmuoja kameros?
– Turiu savo nuomonę apie krepšininkų ramybę. Kai kurių sporto funkcionierių ir netgi trenerių akimis mūsų krepšininkai atrodo lyg porcelianinės lėlės. Manyčiau, tai užsilikusio posovietinio mąstymo padarinys. Prancūzai ir vokiečiai filmus apie futbolą per pasaulio čempionatus kūrė savose šalyse. Prieš visas rungtynes, net finalą, drabužinėje buvo po dvi kameras visai šalia, pavyzdžiui, legendinio Zinedine'o Zidane'o. Ir tai nesutrukdė prancūzams tapti pasaulio čempionais.
Mums filmuoti uždraustose zonose, pavyzdžiui, drabužinėje, procedūriniame kabinete, padėjo rinktinės personalas – rinktinės atstovas spaudai ir filmo vykdomasis prodiuseris Linas Kunigėlis ir masažuotojas Aidas Buzelis. Linas filmavo pasitarimus drabužinėje, o Aidui teko specialios užduotys, kai per treniruotes filmavome prie jo krūtinės pritvirtinta kamera.
– Praskleiskite filmo kūrimo užkulisius: kokie buvo iššūkiai, kas jus labiausiai sužavėjo?
– Sunkiausia buvo tai, kad krepšininkams šis filmas nebuvo svarbiausias dalykas. Pirmiausia, jie rūpinosi krepšiniu, savo žaidimu, paskui šeima, vaikais ir t. t. Jie negalėjo skirti mums tiek laiko, kiek mes norėjome. Tačiau visi buvo labai geranoriški ir visas rinktinės kolektyvas labai padėjo kuriant šitą filmą. O labiausiai sužavėjo gerosios krepšininkų savybės, kurios ypač išryškėjo pradėjus su jais bendrauti ir matant juos kone kiekvieną dieną. Besiruošiančius varžyboms, švenčiančius pergalę ar nusiteikiančius kovai po skaudaus pralaimėjimo. Manau, kad tai reikia pamatyti visiems Lietuvos rinktinės gerbėjams. Neabejoju, kad po mūsų filmo jie rinktinę palaikys dar karščiau.
– Europos čempionatas Lietuvos rinktinei nebuvo toks, kokio tikėjosi visi sirgaliai, – užimta penkta vieta. Kas galėtų paskatinti lietuvius ateiti į šį filmą?
– Turbūt buvome vieninteliai žmonės iš šalies, kurie matė, kaip atsidavę vyrai dirbo ir kaip atsakingai rinktinė ruošėsi čempionatui Lietuvoje. Tai filmas su universalia žinia – būdami kartu, mes stipresni. Ši istorija vyksta krepšinio aikštelėje, bet jos žinią galima perkelti ir į kitas gyvenimo sritis. Mes tikime, kad tai istorija, kuri įkvėps visus ją pamačiusius. Sporte tarp pergalės ir pralaimėjimo nėra didelio skirtumo – tik kaip tave vertina aplinkinis pasaulis. Todėl ateidami į šį filmą lietuviai parodytų, kad tiki savo rinktine ir jos sėkme Londono olimpinėse žaidynėse. Juk iš esmės tai bus ta pati komanda, todėl toks palaikymas, manau, jai bus svarbus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas išnagrinėjo bylą dėl buvusios S. Šoigu draugės vyro A. Kaminsko Lietuvos pilietybės netekimo
Regionų administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo Lietuvos pilietybės netekusio Adolfo Kaminsko skundą. A. Kaminskas yra buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinos Jelenos Kaminskas vyras. ...
-
„Amžiaus“ klausimas išspręstas: išrinktas naujas Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimas6
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė Salomėjos Nėries gimnaziją pervadinti Vyčio vardu. ...
-
Teismas: Lietuva turi teisę išsiųsti grėsmę jos saugumui keliantį Rusijos pilietį V. Vodo
Rusijos pilietis Vladimiras Vodo bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. ...
-
Š. Narbutas – tik vienas iš daugelio: Strasbūro teismo pagrūmojimai Lietuvos teisėsaugai2
Pernai iš 22 Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išnagrinėtų bylų prieš Lietuvą šešiose nustatyti pažeidimai, nurodoma ataskaitoje. ...
-
Lietuvos ir JAV kariai bendrose pratybose treniruojasi atlikti oro operacijas
Gegužės 6–17 d. Kauno ir Šiaulių apylinkėse vyksta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) pratybos „Budrus sakalas 2024“ ir tarptautinės pratybos „Astralinis riteris“, kurių dalyje dalyvauja JAV kariai su n...
-
Klaipėdos gynimas – strateginis klausimas11
Karinio konflikto atveju Klaipėda dėl savo strateginės padėties ir ekonominės svarbos yra ypač reikšmingas mūsų valstybės miestas. Todėl uostamiesčio žmones padiskutuoti, kaip, reikalui esant, kartu ginsime Klaipėdą, pakvietė šalie...
-
Įstatymų laikytis per brangu?3
Nusprendus pašalinti memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui ir rašytojui Antanui Venclovai, paaiškėjo, kad šis daiktas nėra Klaipėdos savivaldybės turtas. Todėl, laikantis vie&scaro...
-
LGBTI teisių reitingas: Lietuva – tarp prasčiausiai šiuo klausimu besitvarkančių šalių Europoje13
Lietuva šiemet pakilo iki 2022 metais buvusios pozicijos nevyriausybinės organizacijos „ILGA-Europe“ sudaromame LGBTI bendruomenės teisių užtikrinimo reitinge, tačiau išlieka tarp prasčiausiai Europoje šiuo klausimu besit...
-
Istorijos, chemijos tarpiniuose patikrinimuose moksleiviai surinko apie pusę taškų1
Istorijos, chemijos tarpinius patikrinimus laikę vienuoliktokai vidutiniškai surinko kiek daugiau nei pusę galimų taškų, inžinerinių technologijų – mažiau, trečiadienį skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). ...
-
Rekonstravus Smiltynės perkėlos krantines į Neringą galės plukdyti keturi keltai1
Baigta dvejus metus trukusi ir apie 6 mln. eurų kainavusi Smiltynės perkėlos krantinių rekonstrukcija – piko metu joje galės plaukioti keturi keltai, todėl poilsiautojai Kuršių neriją turėtų pasiekti greičiau. ...