Edita Žiobienė tęsia darbą kaip vaiko teisių apsaugos kontrolierė ir nekomentuoja, ar imsis kokių nors veiksmų, kad Seimas grįžtų prie jos atsistatydinimo pareiškimo svarstymo.

Neatsako į žurnalistų klausimus

Prieš dvi savaites Seimo plenariniame posėdyje 31 balsu prieš 33 ir dar 33 susilaikius nebuvo pritarta tam, kad būtų svarstomas nuo šių metų kovo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus poste dirbančios E.Žiobienės atsistatydinimo pareiškimas.

Tuomet ji pareiškė dar svarstysianti, ką daryti toliau – ar toliau eiti šias pareigas visą kadenciją, ar rašyti naują pareiškimą, ar laukti, kol Seimas anksčiau ar vėliau galbūt imsis ankstesnio svarstymo.

E.Žiobienė šiuo metu atsisako atsakyti į gana gausiai žurnalistų užduodamus klausimus, ar jau apsisprendė, ką daryti toliau. Ji tik žada apsisprendusi pranešti apie tai spaudos konferencijoje. Tačiau kada ji galėtų būti surengta, E.Žiobienė nesako.

Naujo pareiškimo rašyti neketina

Vienoje televizijos laidoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė yra užsiminusi, kad bent jau artimiausiu metu neketina rašyti dar vieno atsistatydinimo pareiškimo. "Gal būtų net ir neprofesionalu, jeigu dabar rašyčiau dar vieną pareiškimą", – teigė ji.

E.Žiobienė tvirtino vis dar svarstanti, ką daryti toliau: "Nenorėčiau daryti labai greito sprendimo. Norėčiau apgalvoti ir įvertinti visą situaciją."

Ji pareiškė tikėjusi, kad balsavimas Seime bus labiau formalus. "Jeigu žmogus parašo pareiškimą, manau, jis tiesiog turi būti bent jau svarstomas. Bet buvo balsuojama net ne dėl mano pareiškimo, tačiau dėl to, kad būtų atmestas šio klausimo teikimas. Tikrai nesitikėjau tokio rezultato. Teisiškai dabar neaiški situacija", – pripažino vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Seimas daugiau nesvarstys

Seimas pats nebeketina grįžti prie klausimo dėl E.Žiobienės atsistatydinimo pareiškimo svarstymo.

Iškart po to, kai parlamentarai balsavo prieš nutarimo dėl vaiko teisių apsaugos kontrolierės atsistatydinimo pareiškimo pateikimą, užsiminta, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) gali svarstyti klausimą, ar plenariniame posėdyje išvis tokiais atvejais turėtų būti balsuojama.

EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas tvirtino manąs, kad po to, kai Seimo pirmininkė Irena Degutienė pateikė parlamentarams nutarimo projektą dėl E.Žiobienės atsistatydinimo, neturėjo būti balsuojama, ar pritarti jam po pateikimo.

"Pateikiant tokio pobūdžio nutarimus paprastai nėra balsuojama po pateikimo. Projektas tiesiog pristatomas Seimo nariams ir tada tas klausimas automatiškai keliauja į komitetus ir frakcijas, kurios išryškina savo poziciją teikiamu klausimu. Tik po to, kai įvyksta nutarimo svarstymas, plenariniame posėdyje balsuojama dėl to, ar pritarti atsistatydinimui", – aiškino A.Salamakinas.

"Kaip smulkų pažeidimą"

Nors jis užsiminė, kad EPK "galbūt svarstys", ar nebuvo pažeistos procedūros, teikiant klausimą dėl E.Žiobienės atsistatydinimo, tuo pat metu priminė, kad tai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu "kas nors inicijuos tokį klausimą".

A.Salamakinas šiomis dienomis patvirtino, kad niekas šio klausimo neiškėlė, todėl jis EPK posėdyje nebebus svarstomas. "Traktuokime tai kaip smulkų, esmės nekeičiantį pažeidimą", – teigė komisijos vadovas.

Seimo posėdžiui, kuriam buvo teikiamas E.Žiobienės atsistatydinimas, pirmininkavusi Darbo partijos atstovė, parlamento vicepirmininkė Virginija Baltraitienė tikino, kad jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo: "Konsultavomės su teisininkais ir jie pasakė, kad tais atvejais, kai yra teikiamas nutarimas dėl įstaigos vadovo atsistatydinimo, Seimas turi balsuoti po pateikimo ir turi teisę tą nutarimą atmesti jau pateikimo stadijos. Taip viskas ir buvo padaryta E.Žiobienės atveju. Todėl jokių pažeidimų nėra."

E.Žiobienė atsistatydinimo pareiškimą teikė protestuodama prieš Drąsiaus Kedžio šalininkų, vadinamųjų kovotojų su pedofilija, spaudimą.