Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris rudenį kelsis į Strasbūrą. Jis išrinktas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėju.

Teisės profesoriaus E.Kūrio kandidatūrai pritarė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja. Jai, kaip priklauso pagal nuostatus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo pateikusi tris kandidatūras. Be E.Kūrio, dirbti EŽTT dar pretendavo Jungtinių Tautų vystymo programos atstovė Lietuvoje, prieglobsčio teisės ekspertė Lyra Jakulevičienė ir advokatas, profesorius Ignas Vėgėlė.

Už E.Kūrį balsavo 106 asamblėjos nariai, už L.Jakulevičienę – 41, už I.Vėgėlę – 14. Šią žinią pats E.Kūris komentavo santūriai, tačiau neslėpė tikėjęsis sėkmės.

"Kiekvienas, kuris dalyvauja rinkimuose, gali tikėtis ir palankaus rezultato. Persvara gera, bet ji priklauso nuo tų, kurie balsavo. Nieko konkretesnio dar negaliu pasakyti, leiskit man pačiam priprasti prie šitos naujienos", – sakė būsimasis EŽTT teisėjas.

E.Kūrio kadencija Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus nagrinėjančiame Strasbūro teisme truks devynerius metus. Teisėjas lapkričio 1 d. poste pakeis dabartinę Lietuvos atstovę Danutę Jočienę, jos kadencija baigsis spalio 31-ąją.

EŽTT įkurtas pagal 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Nuo 1998 m. jis tapo nuolat veikiančia tarptautine teismine institucija, nagrinėjančia fizinių asmenų, asmenų grupių bei nevyriausybinių organizacijų skundus dėl galbūt pažeistų žmogaus teisių.

E.Kūrio teigimu, nors mūsų šalies piliečių skundų prieš Lietuvą netrūksta, padėtis nėra tokia bloga, kaip gali atrodyti. Kai kuriose kitose Europos valstybėse pažeidimų esą ir daugiau, ir rimtesnių.

"Yra valstybių, kuriose tų nusižengimų yra daug daugiau. Jeigu pažiūrėsite statistiką, kuri yra teismo tinklalapyje, pamatysite, kad nusižengimų labai daug ir tarp jų – labai rimtų konvencijos pažeidimų. Lietuva tikrai neišsiskiria kaip didžiausia pažeidėja. Jeigu kalbėsim ne apie problemas, bet apie tai, ką teismas yra nusprendęs, tai pažeidimų fiksuota daug mažiau, palyginti su kai kuriomis panašaus dydžio valstybėmis", – teigė profesorius.

Nuo 1998 m. bylų prieš Lietuvą, kuriose EŽTT mūsų valstybę pripažino pažeidus konvenciją, būta 69. 12 bylų atvejų nebuvo nustatyta konvencijos pažeidimų, 8 atvejais šalys sudarė taikų susitarimą.

40 peticijų prieš Lietuvą buvo pripažintos nepriimtinomis. Dar 26 bylos prieš Lietuvą buvo išbrauktos iš EŽTT bylų sąrašo, nes pareiškėjai atsiėmė skundus arba nustatytais terminais teismui nepateikė reikiamos informacijos.