Egzaminavimų maratonas: teorija ir realybė

Privalomi patikrinimai

Siūloma nauja moksleivių egzaminavimo sistema ir pati įveikė pirmą egzaminą: Seimas po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė žada, kad pertvarka leis nuosekliau vertinti mokinių pasiekimus, laiku pastebėti mokinių spragas ir suteikti pagalbos.

Privalomais taps egzaminai, oficialiai vadinami nacionaliniais mokinių pasiekimų patikrinimais (NMPP), ketvirtokams ir aštuntokams. Šiuo metu jie rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau neprivalomi. Vis dėlto, juose dalyvauja apie 96 proc. mokinių.

Tikslas: švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė žada, kad moksleivių egzaminavimo pertvarka leis nuosekliau vertinti jų pasiekimus, laiku pastebėti mokinių spragas ir suteikti jiems pagalbą. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Neperžengusieji minimalios keturių balų kartelės bus perkeliami į aukštesnę klasę, kur gaus papildomų konsultacijų spragoms pašalinti.

Tačiau pagal įstatymo pataisas dešimtos ar gimnazijos antros klasės moksleiviai įgis pagrindinį išsilavinimą ir bus perkelti į aukštesnę klasę tik tuo atveju, jei egzaminus (vadinamuosius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus – PUPP) išlaikys patenkinamais pažymiais, t. y. gaus bent keturis balus. Tai bus pradėta taikyti 2024–2025 mokslo metais, o nuo 2029–2030 m. slenkstis augs iki penkių balų.

Vaikus rengi egzaminui, o ne atskleidi disciplinos grožį ir gylį. Siūlomi pakeitimai dar labiau suvienodins ugdymą.

Neperžengusieji minimalios kartelės galės perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu tokios galimybės nėra. Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti dešimtos ar gimnazijos antros klasės kursą arba rinktis toliau mokytis profesinėje mokykloje.

Kol kas būtų tikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (tautinių mažumų mokyklose – ir gimtųjų kalbų ir literatūros) pasiekimai, bet yra sumanymų, kad ateityje bus tikrinami ir visuomeninio ugdymo, gamtos mokslų ar užsienio kalbų pasiekimai.

Be to, svarstoma, kad valstybinį brandos egzamino (VBE) įvertinimą sudarytų dvi dalys – 60 balų už egzaminą ir 40 už tarpinį įvertinimą priešpaskutinėje klasėje, t. y. visi pasirinksimi brandos egzaminai turėtų po dublį.

Į priešingas puses

„Ir dabar mokymasis orientuotas į patikrinimus ir egzaminus. Vaikus rengi egzaminui, o ne atskleidi disciplinos grožį ir gylį. Siūlomi pakeitimai dar labiau suvienodins ugdymą“, – apgailestauja Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos biologijos mokytojas Paulius Sungaila.

Mokyklų tobulinimo centro steigėjos dr. Eglės Pranckūnienės nuomone, iš tiesų per daug sureikšminame moksleivių pasiekimų centralizuotus patikrinimus, tai prieštarauja kitiems dalykams, kuriuos bandome įdiegti. „Dabar atnaujinamos mokymo programos orientuotos į kompetencijų ugdymą, o jų standartizuotomis priemonėmis patikrinti tikrai neįmanoma. Kas vertinama išoriniais patikrinimais, daro labai didelį poveikį ir tam, ko mokytojai moko. Taip siunčiama žinia, kad svarbiausia vertybė – akademiniai dalykai. Tad nors mokytojai turėtų orientuotis į kompetencijų ugdymą, bet jos tampa ne tokios reikšmingos“, – E. Pranckūnienė įžvelgia prieštaravimą, kad ugdymo turinys atnaujinamas viena kryptimi, o patikrinimai – priešinga. Pasak jos, ne veltui mokytojai kelia klausimą: tad kas, perėjus prie į kompetencijas orientuotas naujas programas, bus vertinama centralizuotų egzaminų ir testų metu?

Pasitikėjimas: pasak E. Pranckūnienės, šalyse, kuriose pasitikima mokytojais, manoma, kad pačios mokyklos geriausiai mato kiekvieno vaiko situaciją, jos ir turi teikti jam pagalbą tada, kai jos reikia, nelaukiant standartizuotų patikrinimų. (Manto Bartaševičiaus nuotr.)

Prieštaravimų tarp tuo pačiu metu vykdomų pokyčių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, primena švietimo ekspertė, rengiamės įtraukiajam ugdymui, kai mokyklose bus daugiau vaikų su įvairiais poreikiais, skirtingais gebėjimais, tačiau daugėja standartizuoto vertinimo. Kaip vaikai, kurie yra labai įvairūs, bus vertinami pagal vieną standartą, vieną kartelę?

E. Pranckūnienės manymu, siūlomi pokyčiai atspindi tam tikrą švietimo politikų norą labiau kontroliuoti mokinių mokymosi pasiekimus ir pagerinti jų rezultatus. „Tačiau kyla klausimas, ar tie rezultatai atspindi mokinių mokymosi pažangą, ar tikrai sustiprina jų motyvaciją mokytis, sukuria tam geresnes sąlygas. Dabar dažnai iš mokinių girdime, kad jiems kyla mokymosi prasmės klausimas, jie nelabai nori daryti to, kas neįvertinama pažymiu. Tai rodo, kad patį vertinimą labai stipriai sureikšminame, tarsi į jį susiveda visa švietimo kokybė“, – atkreipia dėmesį E. Pranckūnienė.

Teorija ir praktika

Seimo narės, edukologės, profesorės, habil. dr. Vilijos Targamadzės nuomone, nacionalinių pasiekimų patikrinimų reikia, bet reikia teisingai sudėti akcentus ir suprasti, kaip tai įgyvendinti praktiškai.

„Visų pirma, patikrinimų užduotys turi būti susijusios su ugdymo programomis, nes dabar kartais taip nėra. Kiek girdžiu iš mokytojų, ne visi ketvirtokai pasirengę atlikti užduotis elektroniniu būdu, nes ne visi turi kompiuterius, tad dar reikia padirbėti su skaitmeninėmis kompetencijomis. Kalbama apie 20 konsultacinių valandų nepasiekusiesiems patenkinamo pasiekimų lygmens ir ne didesnei kaip penkių vaikų grupei. Lengva pasakyti teoriškai, bet praktika rodo visai kitus dalykus. Reikia skaičiuoti ir mokinio, ir mokytojo krūvius, taip pat finansus“, – V. Targamadzė vardija atvejus, kai teorija ir praktika prasilenkia.

Parlamentarė primena, kad mokytojai ir taip turi didelius darbo krūvius, ypač kur trūksta matematikos ar lietuvių kalbos mokytojų. Tad, pasak jos, turi būti susitarimas su mokytojais, kad konsultacijos nebūtų prievartinis dalykas, nustatyta, kiek kainuos jų valanda, kiek bus mokama mokytojui. Be to, nuogąstauja V. Targamadzė, žadamomis konsultacijomis nemažai vaikų regionuose vargu ar galės pasinaudoti, nes geltonieji autobusiukai juk nelauks kelių vaikų.

Prognozės: profesinės mokyklos neturintiems pagrindinio išsilavinimo turi tik aštuoniolika specialybių, jos dažnam vaikui toli nuo namų. V. Targamadzės manymu, po pertvarkos dalis neišlaikiusiųjų PUPP visai nesimokys. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

„Kai modeliuoji pokyčius švietimo srityje, tai reikia daryti iš vaiko perspektyvos, o ne teoriškai juos dėliojant, neperprantant mokinių ir mokytojų galimybių, žiūrint tik iš vadybinės pozicijos, kur sutaupyti. Akcentuojami finansiniai ir ekonominiai rodikliai, bet nematoma vaiko, pamirštami ugdymo mokslo pamatai“, – vertina V. Targamadzė.

E. Pranckūnienės įsitikinimu, nors deklaruojama, kad centralizuotais patikrinimais siekiama kiekvieno mokinio pažangos ir grįžtamojo ryšio. Tačiau, jei tikrai to norėtume, reikėtų imtis ne išorinių vertinimų, o pasiūlyti mokykloms kuo įvairesnių diagnostikos priemonių nuolat stebėti mokymosi pažangą ir mokiniams suteikti pagalbą. „Grįžtamasis ryšys turėtų būti nuolatinis, o ne laukiant, kol mokiniai bus įvertinti centralizuotai“, – pabrėžia švietimo ekspertė.

Ji atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: centralizuoti patikrinimai gali suteikti nemažai duomenų, tačiau viena – turėti duomenis, kita – turėti pakankamai laiko jiems analizuoti ir geriems sprendimams priimti. Tačiau, kai dabar taip trūksta mokytojų, daug jų dirba pusantro etato, jie neturi laiko duomenų analizei, todėl dažnai paimamas tik paviršius. Reikia pritraukti daugiau mokytojų į mokyklas. Tačiau, kaip rodo tyrimai, mokytojus labiausiai demotyvuoja per didelė išorinė kontrolė, kišimasis į jų darbą, o siūlomi pakeitimai kaip tik į tai ir nukreipti.

Žadamomis konsultacijomis nemažai vaikų regionuose vargu ar galės pasinaudoti, nes geltonieji autobusiukai juk nelauks kelių vaikų.

Per 40 proc. – už durų

Daug diskusijų kelia ir siūlymai, kad PUPP slenksčio neperžengę dešimtokai, jei vis dėlto norės įgyti vidurinį išsilavinimą, galės arba bandyti jį įveikti antrą kartą, arba likti kartoti kurso, arba eiti į profesinę mokyklą. Pagal šių metų PUPP duomenis, vien matematikos patikrinimas parklupdytų 40 proc. dešimtokų.

Pasak viceministro prof. dr. Ramūno Skaudžiaus, keturi taškai – tikrai minimali kartelė: vieną mokinys gauna jau vien už tai, kad užsirašė savo vardą ir pavardę, tačiau 0,37 proc. mokinių PUPP šiemet gavo nulį arba vieną.

KTU gimnazijos mokytojas P. Sungaila pritaria: „Gimnazinės klasės – šiek tiek aukštesnio lygio akademinės institucijos, ir, nors suteikiama galimybė į jas patekti visiems, turi egzistuoti kažkokie slenksčiai. Gal tai paskatins rimčiau žiūrėti į mokymąsi.“

Mokytojas pasakoja, kad pačių gimnazistų nuomonės dėl siūlomų pokyčių – pereinamojo balo ir svarstymų vienuoliktoje klasėje įvesti tarpinius patikrinimus – išsiskiria. Gabesni, labiau motyvuoti, jau susiformavę profesinę tapatybę juos vertina gana pozityviai, nes tai padeda mokymąsi paversti šiek tiek nuoseklesniu, pats egzaminas, kurio nesėkmę dabar gali nusverti momentinis šokas ar bloga savijauta, tampa ne toks viską nulemiantis. Tad pakeitimai skatintų sistemingesnį mokymąsi. Tačiau, kitų mokinių nuomone, egzaminų išskaidymas per dvi klases sukeltų tik daugiau nerimo ir streso.

E. Pranckūnienė atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: komunikuojama, kad mokiniai, kuriems mažiau pasiseks, turėtų orientuotis į profesinę mokyklą. „Tačiau šiandien daug kur profesijos mokymasis taip pat reikalauja aukštų gebėjimų, daug kur reikia aukštųjų technologijų išmanymo. Dabar žinutė tokia: kam prasčiau sekasi, jų kelias – į profesines mokyklas. Taip šių mokyklų įvaizdis negerėja. Reikėtų pozicionuoti kitaip – kad vaikai turi daugiau pasirinkimų, kuriuos labiau domina technologiniai dalykai, gali rinktis profesines mokyklas“, – siūlo švietimo ekspertė.

Tačiau parlamentarė V. Targamadzė kelia dar vieną aktualų klausimą: o kaip profesinio mokymo sistema pasirengusi priimti padidėsiantį naujokų srautą? „Į užklausą gavome viceministrės Agnės Kudarauskienės atsakymą, kad vaikams, kurie neturi pagrindinio išsilavinimo, profesinės mokyklos turi pasiūlyti tik aštuoniolika specialybių. Reikia įvertinti, ir kaip išdėstytas profesinių mokyklų tinklas. Turime galvoti, ar galime prievarta stumti į profesinio mokymo sistemą, nepalikdami galimybės lankyti gimnaziją, kuri yra arčiau gyvenamosios vietos. Manau, po pertvarkos dalis neišlaikiusiųjų PUPP visai nesimokys“, – prognozuoja Seimo narė.

Dauginamos problemos

Susidaro įspūdis, kad siūlomų pokyčių autoriai nelabai įsivaizduoja, kaip tai mokyklos realizuos praktiškai. E. Pranckūnienė pasakoja, kaip tai atrodo ir dabar: „Centralizuoti patikrinimai mokyklose vyksta nuotoliniu būdu, mokyklos turi pasirūpinti, kad būtų laisvos kompiuterių klasės, visi vaikai turėtų prieigą prie kompiuterių. Ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra kažkodėl įsitikinusios, kad mokyklos viskuo aprūpintos, ir tai nekliudo ugdymo procesui, bet iš mokyklų girdime priešingą informaciją. Pagal siūlymus patikrinimų kalendorius bus intensyvus: ramus mokymasis vyks tik rugsėjo–gruodžio mėnesiais, o nuo sausio prasidės patikrinimų maratonas. Vadinasi, net informatikos pamokos vargu ar galės vykti. Mokykla patikrinimų organizavimui turi skirti daug dėmesio, jis nukreipiamas nuo ugdymo proceso, o būtent ugdymo proceso metu sukuriama tikroji vertė.“

P. Sungailą stebina, kad, nors ir tikinama atvirkščiai, moksleivių patikrinimų norima gausinti – svarstoma vienuoliktoje klasėje įvesti brandos egzamino tarpinius patikrinimus, padidinti NMPP ir PUPP dalykų skaičių – užuot susikoncentravus į jų kokybės gerinimą.

Štai kasmet visuomenėje kyla pasipiktinimo dėl užduočių kokybės ar vertinimo. „Į tai atsakoma prisidengiant, kad biudžetas mažas, valstybė nepajėgi samdytis pačių profesionaliausių užduočių rengėjų ir vertintojų. Keista, kai procesą, kuriame yra problemų, dar pagausiname. Manau, pirma reikia išspręsti dabartines problemas, o dabar bus blogai veikianti sistema“, – stebisi P. Sungaila.

Klausimas: pasak P. Sungailos, daugiaetapiai patikrinimai leidžia analizuoti, kuriame etape atsiranda problemų. Tačiau klausimas, ar pas mus jais bandoma išanalizuoti problemų priežastis, ar kontroliuoti mokyklas ir mokinius. (M. Bartaševičiaus nuotr.)

Jo nuomone, vienuoliktos klasės patikrinamasis darbas nereikalingas ar bent jau jo dalis galutiniame brandos vertinime turėtų sudaryti ne daugiau 30 proc. Jei vienuoliktokai jį prastai išlaikytų, o bent jau pagal paskelbtus duomenis jo perlaikyti nebus galima, jis lemtų 40 proc. galutinio balo. Tad abiturientas patirs milžinišką stresą, kaip jam geriau išlaikyti 60 proc. galutinio balo lemsiantį egzaminą, kad kompensuotų prieš metus gautą menkesnį balą.

Be to, pasak mokytojo, dabar baigiamojoje klasėje mokiniai dar galėjo išsigryninti profesinę tapatybę, tvirtai apsispręsti, kuriuos egzaminus laikyti, o kartu – ir kuo norės būti baigę mokyklą. Pagal siūlomą naują tvarką, jie būtų skubinami sprendimus padaryti vienuoliktoje klasėje. „Ir dabartinėje sistemoje per mažai dėmesio skiriame profesinei tapatybei formuotis. Nuolat bendrauju su vaikais ir matau, kad vienuoliktoje klasėje dažnai jie dar savęs ieško, nežino, kuo norės būti“, – sako mokytojas.

Vežimas pirma arklio

Ar siūlomi pokyčiai – revoliucija egzaminų sistemoje (kad ir kaip juos bandytume užšifruoti – NMPP, PUPP ar VBE), sumažinsianti jaunuolių ateities priklausomybę nuo momentinio įvertinimo per brandos egzaminus?

„Iš dalies tai revoliucija, bet klausimas, kiek nuosekli yra ši politinė kryptis. Ne vieną kartą deklaruota, kad egzaminus norima nukarūnuoti. Tačiau dabar susidaro įspūdis, kad patikrų norima gausinti, jas išskaidant, užuot koncentravusis, kaip pagerinti mokymosi ir egzaminavimo procesą, sutelkus dėmesį ir resursus į egzamino užduoties kūrimo, vertinimo kokybės kėlimą, į mokinio mokymosi ir mokytojų darbo sąlygų gerinimą“, – sako P. Sungaila.

Jis sutinka, kad daugiaetapiai patikrinimai leidžia analizuoti, kuriame etape atsiranda problemų. Tačiau mokytojui kyla klausimas, ar jais siekiama išanalizuoti problemų priežastis, pavyzdžiui, kodėl tokia didžiulė dalis vaikų neišlaikė matematikos, ar kontroliuoti mokyklas ir mokinius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai tikina, kad rengdami pokyčius rėmėsi sėkmingiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių patirtimi, o daugelyje jų yra tam tikras slenkstis, siekiant mokytis aukščiausiose klasėse, be to, nacionaliniams patikrinimams tapus privalomais stipriai išauga mokinių motyvacija ir gerėja rezultatai.

Tačiau švietimo ekspertė E. Pranckūnienė sako, kad daug šalių atsisako standartizuotų tikrinimų. Pavyzdžiui, JAV yra daug valstijų, kurios net pasivadino valstijomis be testų. Suomija – sėkmingo švietimo orientyras – visai neturi tokių patikrinimų. Tačiau mes labiau žiūrime į Didžiąją Britaniją ir kai kurias kitas šalis, kur labai akcentuojami išoriniai kontrolės mechanizmai, stipri mokyklų inspektūra.

„Šalyse, kuriose pasitikima mokytojais, manoma, kad pačios mokyklos geriausiai mato kiekvieno vaiko situaciją, jos ir turi teikti jam pagalbą tada, kai jos reikia, nelaukiant standartizuotų patikrinimų, tai ir garantuoja didžiausią pažangą. Mūsų švietimo sistema pasižymi tuo, kad yra paremta kontrole, nepasitikėjimu, biurokratizavimu. Mokytojai sako, kad reikia patikimų priemonių pasimatuoti, kur esame, bet tai neturi būti perdėm sureikšminta“, – pabrėžia E. Pranckūnienė.

O egzaminavimo permainų ministerija sumaniusi ir daugiau. Pirminiuose siūlymuose buvo numatyti didesnio skaičiaus disciplinų pasiekimų patikrinimai, tai atidėta tik laikinai. Siūloma įvesti brandos darbus, kurie būtų abiturientų egzaminų sudedamoji dalis, bet, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tai keltų korupcijos riziką.

E. Pranckūnienę stebina, kad pirmiausia siekiama pokyčių, susijusių su vertinimu, o reikėtų atvirkščiai – sudaryti sąlygas visiems vaikams siekti geresnių rezultatų. „Gal pradėkime nuo to, kad mokyklos būtų geriau aprūpintos, kad mažiau trūktų mokytojų, būtų daugiau pagalbos vaikui specialistų. Ieškokime, kas padeda mokiniams geriau mokytis, o ne iš karto galvokime, kaip tai įvertinti, nestatykime vežimo pirma arklio“, – sako švietimo ekspertė.