Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V.Greičius nelaukia šalies vadovo V.Adamkaus atsiprašymo

Aukščiausiojo Teismo (AT) ir Teismų tarybos vadovas Vytautas Greičius teigia neketinąs inicijuoti jokio tyrimo dėl trijų teisėjų, apjuodinusių jį Prezidento akyse, veiksmų. AT pirmininkas taip pat tvirtina, kad jam, “kaip žmogui”, nereikalingas šalies vadovo Valdo Adamkaus atsiprašymas.

Susitikimas su Prezidentu atidėtas

Vakar pristatydamas praėjusių metų teismų darbo ataskaitą, V.Greičius neišvengė klausimų apie neseniai vykusį konfliktą tarp jo ir Prezidentūros. Kalbėdamas apie dabartinius savo santykius su šalies vadovu, V.Greičius sakė manąs, kad judviejų dar laukia daug bendrų darbų pertvarkant teismų sistemą.

“Su Prezidentu anuo metu buvau susitikęs. Jam pateikiau gana informatyvią ir gana aiškią medžiagą ir siūliau susipažinti su ta medžiaga. Ir manau, kad Prezidentas susipažino su ta medžiaga. Jis žiniasklaidai yra išsakęs, kad reikia toliau dirbti. Ir aš pasirengęs dirbti, nes matau, kad yra spręstinų problemų. Ir aš manau, kad kartu su Prezidentu spręsime ir nemažai problemų dar išspręsime”, - sakė V.Greičius.

Paklaustas, ar sulaukė Prezidento atsiprašymo, V.Greičius po pauzės ištarė: “Man, kaip žmogui, tokio atsiprašymo nereikia”.

Vakar Prezidentūros aparato darbuotojai buvo suplanavę V.Adamkaus ir V.Greičiaus susitikimą. Tai būtų buvęs pirmasis AT pirmininko vizitas į Prezidentūrą po prieš tris savaites vykusio V.Greičiaus vizito. Priminsime, kad po to vizito V.Adamkus pareiškė, kad prarado pasitikėjimą AT pirmininku ir kaip teisėju, ir kaip žmogumi.

Tačiau vakarykštis susitikimas, V.Greičiaus prašymu, buvo nukeltas, kadangi vakar prieš pietus AT patalpose rinkosi visų šalies teismų pirmininkai. Šis susirinkimas, pasak AT pirmininko, buvo suplanuotas gerokai anksčiau nei susitikimas su Prezidentu.

Nenori būti apkaltintas kerštu

Žiniasklaidos atstovams pasidomėjus, ar ketinama imtis kokių nors veiksmų prieš Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką Virgilijų Valančių, šio teismo teisėją Romaną Klišauską ir Apeliacinio teismo teisėją Vigintą Višinskį, V.Greičius atsakė, jog jis pats asmeniškai nieko negali daryti dėl moralinių sumetimų.

“Nenorėčiau, kad mano veikla kaip kerštas būtų įvertinta, neturiu moralinio pagrindo ką tai daryti”, - sakė V.Greičius.

Paklaustas, kaip įsivaizduoja tolesnį bendrą darbą su šiais teisėjais, AT vadovas atsakė, kad tai ne jo, o “tų teisėjų problema, kaip jie ketina toliau dirbti kartu su juo, ir kaip visuomenė gali pasitikėti teisėjais, kurie Prezidentui pateikia ne visai tikslią informaciją”.

Minėti trys teisėjai skandalo metu lankėsi pas Prezidentą ir Teismų tarybos vardu įtikino V.Adamkų, kad V.Greičius nepateikė tarybai iš Valstybės saugumo departamento gautos informacijos, neigiamai charakterizuojančios buvusį Biržų rajono apylinkės teismo pirmininką Valentą Margevičių. Vėliau V.Greičius Teismų tarybos posėdžio stenogramomis ir kitais dokumentais įrodė, jog Teismų tarybos vardu kalbėję teisėjai klaidino Prezidentą.

Įvaizdžiui kenkia absurdiškos klaidos

Pristatydamas praėjusių metų teismų veiklos rezultatus, V.Greičius pastebėjo, kad teisėjų darbe iki šiol pasitaiko “absurdiškų klaidų”, kurios teršia visos sistemos įvaizdį.

“Per 2005 metus buvo padaryta klaidų, dėl kurių sąžiningiems teisėjams buvo gėda. Klaidos buvo absurdiškos, demonstruojančios įstatymų nežinojimą. Tai kenkia visam teisėjų korpusui”, - piktinosi V.Greičius.

Kalbėdamas apie aplaidžiai dirbančius teisėjus, AT ir Teismų tarybos pirmininkas paminėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo Žilvino Astrausko pavyzdį. Šis teisėjas, pasak V.Greičiaus, nespėdavo laiku surašyti sprendimų bylose, o dėl to į aukštesnės instancijos teismus vėluodavo jo sprendimų skundai.

“Jeigu tai buvo daroma, buvo pažeidžiamos žmonių teisės grubiausia forma. Su juo ne kartą buvo kalbėta, o kai jis nepasitaisė, tada buvo nuspręsta jam iškelti drausminę bylą. Tačiau Teisėjų etikos ir drausmės komisija nematė reikalo jo nubausti. Jeigu toliau taip bus daroma, tai neįsivaizduoju, iki ko mes prieisime”, - šiuo pavyzdžiu V.Greičius atskleidė ir ne itin veiksmingos teisėjų savivaldos problemą.

V.Greičius taip pat baiminasi, kad, įstatymu suteikus galimybę tam tikrai grupei teisininkų tapti teisėjais nelaikius kvalifikacinių egzaminų, teismuose pradės dirbti dar daugiau nekompetentingų teisėjų. Nors, jis pripažįsta, kad tokia tvarka padėjo užpildyti nemažai tuščių vietų teismuose.

Teismų tarybos pirmininkas tikino, kad ateityje į šią tarybą bus kviečiami visi teisėjai, dėl kurių bus gaunama nusiskundimų, kad jie vilkina bylas. Su teisėjais bus kalbama apie šias problemas ir bandoma formuoti praktiką, kaip jas spręsti.