- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina. Plačiai pateikiama informacija apie karą ir tarptautinius santykius, sveikatos apsaugą, politiką – tai vienos dažniausių sričių, su kurių patikimumo klausimais susiduria gyventojai.
Svarbu demaskuoti
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis lietuvių (88 proc.) mano, kad reikėtų imtis daugiau priemonių sklindančiai dezinformacijai suvaldyti, labiau edukuoti visuomenę. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad dezinformacija sklinda nevaldomai.
„Dauguma gyventojų supranta ar bent yra girdėję apie melagingų naujienų grėsmę, žino, kad dezinformacija kenkia kiekvienam ja patikėjusiam gyventojui ir mūsų valstybei. Nepaisant to, pasklidus naujai melagienai, vis tiek atsiranda ja patikinčių ir ja besidalijančių. Labai svarbu sklindančią dezinformaciją nedelsiant demaskuoti ir šviesti gyventojus, kad jie patys gebėtų ją atpažinti“, – sako EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė.
Šia apklausa EK atstovybė Lietuvoje argumentuoja projektą „Dezinformacijos kojos trumpos, bet pėdsakai gilūs“, kurio tikslas – ugdyti visuomenės gebėjimą atsirinkti teisingus faktus.
Karas, politika, sveikata
Kaip rodo apklausa, didžioji dalis lietuvių mano, kad įvairūs mitai žalingiausi yra karo ir tarptautinių santykių (65 proc.), sveikatos apsaugos (52 proc.), politikos temomis (36 proc). Kiek mažiau žmonių didžiausias grėsmes mato finansų rinkos ir paslaugų sektoriaus, švietimo ir mokslo, aplinkosaugos, religijos, kriminalų ir nelaimių, skaitmenizacijos srityse.
Dauguma respondentų tas pačias temas įvardijo ir atsakydami į klausimą, kuriose srityse jaučiasi mažiausiai užtikrinti ar turi mažiau žinių ir dėl to jiems būtų sudėtingiau atskirti teisingą informaciją nuo dezinformacijos.
Kaip rodo apklausos duomenys, žmonės dažnai sudvejoja teiginiais apie 5G ryšį, šnipinėjimą, susijusį su jų naudojamais mobiliaisiais telefonais, skaitmenizaciją kaip priemonę kontroliuoti visuomenę.
61 proc. – tiek apklaustųjų teigia, kad dezinformacija sklinda nevaldomai.
Skatina vadovautis faktais
Pagrindinis EK projekto tikslas – išmokyti atpažinti dezinformacijos naratyvus ir mitus, juos paprasta kalba, objektyviai ir moksliškai paneigti, priminti apie patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius.
„Girdime, kad visuomenė norėtų daugiau dėmesio skirti dezinformacijai demaskuoti ir stabdyti. Pirmiausia norime suprasti, kuriose srityse žmonės turi mažiausiai žinių. Nagrinėjant konkrečius atvejus bus žymiai paprasčiau suvokti, kuriose srityse reikia didesnio įdirbio“, – sako A. Kazlauskaitė.
Anot jos, norima suteikti gyventojams žinių, kaip savarankiškai skirti, kas yra tiesa, o kas sąmoningi bandymai klaidinti. Keli būdai atskirti neteisingą informaciją, pasak jos, – tikrinti faktus ir informacijos šaltinius, remtis mokslo duomenimis.
Ieško paprastų atsakymų
Dezinformacija arba bet koks kitas informacinis jaukas, nekalbant apie tiesiog pameluotus faktus, paprastai turi vieną bendrą vardiklį – paprastumą, sako sociologas Ignas Zokas.
„Ji gana paprastai ir paprasta logine seka duoda atsakymus į šiaip jau sudėtingus klausimus. Žmogaus smegenys įprastai ieško paprastumo, nes sudėtingi dalykai nepatrauklūs, juos reikia suvokti, interpretuoti, o tam reikalingos sąmoningos mąstymo pastangos ir pakankamos bazinės žinios“, – teigia I. Zokas.
Anot jo, ypač lengva pasiduoti dezinformacijai srityse, kuriose neturima net elementarių žinių, pavyzdžiui IT, biotechnologijų ir pan. sektoriuose. Kita vertus, žmonės linkę informaciją srityse, apie kurias nieko neišmano, vertinti atsargiau nei tose, apie kurias visi turi bent šiek tiek žinių, – ekonomiką, politiką ir pan.
„Be abejo, dabar turime techninių priemonių lengvai patikrinti informaciją ar remtis keliais šaltiniais, bet tai irgi reikalauja sąmoningų pastangų ir papildomų veiksmų. Dabar, kai informacijos srautas yra labai didelis, tai tampa vis didesne prabanga“, – svarsto sociologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija siūlo Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos1
Sulaukusi karinio patarimo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo inicijuoti pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. ...
-
Kasmet – po sprogimą daugiabutyje: kas turi atlyginti žalą?
Pastaraisiais metais padaugėjo nelaimių, kai sprogimai apgriauna daugiabučius ir žmonės kurį laiką net neturi kur gyventi, o butų remontai kainuoja didelius pinigus. ...
-
Buvusiems Policijos akademijos studentams ketinama suteikti laisvės gynėjų statusą7
Buvusiems Policijos akademijos dėstytojams ir studentams planuojama suteikti laisvės gynėjų statusą. ...
-
Užfiksavo: keturkojis „migrantas“ iš Baltarusijos į Lietuvą atsivedė visą gaują savų
Čepkelių raiste pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos į Lietuvą atbėgusius devynis vilkus. ...
-
Nausėda: Lietuva NATO misijai Baltijos jūroje skirs laivų, sraigtasparnių1
Siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, Lietuva sustiprintam NATO patruliavimui skirs laivų, sraigtasparnių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dešimtmetis Sausio 13-osios liudininkas tapo herojumi: ten supratau, kad jau viskas kitaip4
Prisiminimai apie Sausio 13-osios įvykius gyvi daugelio širdyse. Net ir tų, kuriems tuo metu buvo vos dešimt metų, tačiau ir jie, kartu su kiemo draugais, dienas leido prie Seimo. Vienas iš tokių – vilnietis Vainius Vaitiekūnas...
-
Valstybės kontrolė: didelis prokurorų darbo krūvis neigiamai veikia tyrimų trukmę
Didelis prokurorų darbo krūvis turi neigiamos įtakos nusikaltimų tyrimo trukmei, rodo Valstybės kontrolės atliktas Generalinės prokuratūros 2021–2023 metų veiklos auditas. ...
-
Iš Kremliaus – grasinimų lavina Nausėdai96
Dėl Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo apie Kaliningradą įsiutę rusų propagandistai jau plūsta ne tik prezidentą, bet ir pratrūko grasinimais Lietuvai. Dūmos nariai ragina vėl okupuoti Baltijos šalis. Anot Lietuvos vadovų, tai ro...
-
Regos negalią turinčiai moteriai – akibrokštas sostinės įmonėje: liepė prašyti kitų pagalbos1
Regos negalią turinti moteris, lydima šuns vedlio, apsilankiusi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje ne tik negalėjo savarankiškai užsiregistruoti vizitui, bet ir susidūrė su nemandagiu įstaigos darbuotojos elgesiu. ...
-
Vilniaus gatvės virto čiuožyklomis
Vilniaus miesto savivaldybėje įspėja, kad antradienį mieste lijundra, ant šaligatvių krentanti dulksna ir smulkus lietus staigiai virsta ledu. ...