Plačiau šia tema pakomentavo skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė.

– Kaip mūsų senjorai atrodo socialinėje erdvėje?

– Lietuvos senjorai yra vis aktyvesni internete ir socialiniuose tinkluose. Dažniausiai naudojamasi „Facebook“ platforma. Dalijamasi turiniu, kuris susijęs su šeima, šeimos šventėmis, vaikų pasiekimais, jaunystės nuotraukomis, kelionėmis, gamta ir panašiai.

Iš tiesų neretai pasidalijama ir daugiau – kartais tyčia, kartais neįvertinant to, kad tavo nuotrauką, kurią dedi, manydamas, jog ją matys tik artimųjų ratas, gali pamatyti dešimtys ar net šimtai tūkstančių žmonių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Čia tarsi tiksinti bomba, kai pasipuikuojama anūkais ne iš blogos valios, o tiesiog iš noro parodyti, kaip viskas gražu ir gerai. Vakarų Europoje jau yra pirmosios bylos dėl to?

– Taip. Socialinėse medijose dalijamasi apie tai, kad jau suaugę vaikai arba anūkai paprašė išimti savo nuotraukas. Jeigu tėvai ar seneliai nesutiko, kilo bylos, kurios nuspręstos vaikų labui, nes tai – jų nuomonė, jų privatumo pažeidimas. Tuo metu, kai vaikas dar negali išreikšti savo nuomonės, suaugusieji jau suformuoja jo skaitmeninę tapatybę, kuri gali būti jam visiškai nepageidaujama, bet yra neištrinama. Tai kelia dilemų.

– Esate suskaičiavę, kiek tų nuotraukų įkeliama į internetą iki tol, kol vaikui sueina penkeri metai.

– Yra toks reiškinys – vadinamasis „sharenting“, kai dalijasi tėvai, dalijasi ir seneliai. Yra paskaičiuota, kad iki kol vaikui sueina penkeri metai, apie jį internete jau būna pasidalinta maždaug tūkstantis nuotraukų.

– Ką senjorai deda į internetą apie save, savo veiklą?

– Tikrai negalima internete skleisti savo asmeninių duomenų – visko, kas susiję su asmens dokumentais, pavyzdžiui, ID kortelėmis, pažymėjimais, pasais. Taip pat tikrai nerekomenduojama dėti medicininių duomenų. Vyresni žmonės dažnai mėgsta pasitarti: štai tyrimai, nuotraukos – matosi, kur atlikta ir kas atliko.

Nereikėtų socialinių tinklų laikyti vieta prisiminimams kaupti, nes vieną dieną prisijungęs jų gali paprasčiausiai neberasti.

Labai svarbu saugoti nepilnamečių duomenis. Kartais iš visai nekaltų nuotraukų galima susidaryti labai aiškų vaizdą apie žmogaus tapatybę. Tapatybės vagystės – dažnas reiškinys internete. Nereikėtų socialinių tinklų laikyti vieta prisiminimams kaupti, nes vieną dieną prisijungęs jų gali paprasčiausiai neberasti.

– Kokie dar jūsų patarimai dėl saugumo internete?

– Labai kviečiu apsilankyti Skaitmeninės etikos centro svetainėje – ten turime daug patarimų. Ryšių reguliavimo tarnybos portale taip pat rasite informacijos senjorams. Bet labiausiai noriu padrąsinti visada klausti jaunesnių – vaikų, anūkų ar net kaimynų, kad padėtų susikurti profilius internete, susidėlioti saugumo ir privatumo nustatymus.