Tyrimas
Dėl gimnazijos - nerimas
Klaipėdos švietimas tapo bandymų poligonu
Nuo pernai Klaipėdos miesto savivaldybė dalyvauja Vyriausybės bandomajame projekte. Tai reiškia, kad mokyklų tinklo pertvarkos tempai, lyginant su kitais šalies miestais, uostamiestyje bus spartesni.
Švietimo ir mokslo ministerija moko savivaldybės valdininkus, kaip išvengti socialinės įtampos. Tačiau Klaipėdoje informacijos stoka gimdo gandus, šie - paniką. Sunerimę dėl mokyklų ateities moksleivių tėvai ieško atsakymo savivaldybės kabinetuose arba valdininkus atakuoja laiškais.
Apsieis be teismo?
Šią savaitę Vytauto Didžiojo gimnazijos tėvų tarybos pirmininko Rimanto Didžioko ir jo pavaduotojos Audros Jankeliūnienės iniciatyva įvyko susitikimas su Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudiene. Ji buvo informuota, jog tėvai įpareigojo R.Didžioką kreiptis į teismą, kad būtų sustabdytas L.Numgaudienės įsakymas, nebeleidžiantis gimnazijoje formuoti V klasių. Tėvų tarybos atstovai sakė nepritarią vedėjos pasiūlymui V klases, nuo rugsėjo 1-osios veiksiančias gimnazijoje, laikyti Vitės pagrindinės mokyklos filialu. Tėvų įsitikinimu, galima apsieiti ir be teismo, jei savivaldybė ir gimnazijos bendruomenė ieškos kompromisinio sprendimo drauge. “Konstatavome, kad dėl gimnazijos pertvarkos tėvų nuomonė nebuvo išklausyta. Be to, tėvai neturi pakankamai informacijos, ko siekia savivaldybė, pertvarkydama Klaipėdos mokyklų tinklą”, - sakė R.Didžiokas. Jis pridūrė, kad susitikimo metu kiek daugiau sužinojo apie tai, jog Klaipėdos savivaldybė dalyvauja bandomajame projekte.
Pasirašė sutartį
Pernai Klaipėdos savivaldybė pasirašė Mokyklų tobulinimo programos regioninę įgyvendinimo sutartį. Vyriausybė šiai programai įgyvendinti paėmė iš Pasaulio banko 29 mln. eurų paskolą. Programos tikslas yra pagerinti Lietuvos pagrindinių mokyklų V-X klasių moksleivių mokymosi pasiekimus, gerinant mokymo kokybę bei optimizuojant švietimui skirtų lėšų bei išteklių naudojimą. Programą sudaro 5 dalys.Viena jų kalba apie bandomąjį projektą, racionaliai pertvarkant mokyklų tinklą. Konkurso būdu šiame bandomajame projekte dalyvauja Kauno, Šalčininkų, Pasvalio, Varėnos, Mažeikių rajonų savivaldybės bei Klaipėdos miesto savivaldybė.
Sutartis su švietimo ir mokslo ministru Algirdu Monkevičiumi pasirašę šių savivaldybių vadovai įsipareigojo ne tik rengti vietos mokyklų tinklo pertvarkos projektus, bet ir pradėti juos įgyvendinti.
“Klaipėda” turi minėtos sutarties, kurią pasirašė savivaldybės, pavyzdį. Vienas punktas konstatuoja: jei dėl savivaldybės kaltės bus netinkamai vykdomos (arba nevykdomos) sutarties nuostatos, Švietimo ir mokslo ministerija bei Būsto ir urbanistikos plėtros fondas gali nutraukti šią sutartį ir reikalauti nedelsiant grąžinti Pasaulio banko paskolos ir valstybės lėšas, suteiktas projektui finansuoti. (Čia svarbu pabrėžti, kad į Mokyklų tobulinimo programą įeina ir mokyklų atnaujinimas. Klaipėdos savivaldybės lėšų ir Pasaulio banko paskolos dėka uostamiesčio Gedminų pagrindinė mokykla taps pavyzdinė.)
Ne triušiai?
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo priežiūros skyriaus vedėja Regina Klepačienė teigė nemananti, kad bandomajame projekte dalyvaujanti vienintelė Lietuvos miesto - Klaipėdos savivaldybė - atlieka pionieriaus ar bandomojo triušio funkciją. “Jūs greičiau pradėsite, todėl greičiau džiaugsitės teigiamais rezultatais”, - sakė valdininkė. Ji neslėpė, kad į bandomajame projekte dalyvavusių savivaldybių rezultatus bus atsižvelgiama reformuojant visos Lietuvos švietimą.
Tačiau socialinė įtampa Klaipėdoje rodo, kad bandymas nevyksta it sviestu patepta. “Reikia daug kalbėti su tėvais”, - sakė R.Klepačienė, neatmetusi galimybės, kad visuomenei trūksta informacijos.
Ministerijos dokumentuose, atrodo, vien geri ketinimai ateityje sukurti kuo palankesnę švietimo sistemą. Ministerija įsipareigojo mokyti savivaldybių komandas planuoti mokyklų tinklo pertvarką ir padėti ją įgyvendinti be didesnės socialinės įtampos. Tačiau žodžiai ir darbai, planai ir realybė dažnai nesutampa.
Įtampos auka
Socialinės įtampos auka būtų galima pavadinti Vitės pagrindinę mokyklą. Direktorė Elvyra Stanslovaitienė paneigė jau ne vieną mėnesį sklandančias kalbas, kad dėl mažėjančio mokinių skaičiaus šiai mokyklai gresia “bankrotas”, todėl ją norima papildyti Vytauto Didžiojo gimnazijos sąskaita. Direktorė pripažino, kad šiais mokslo metais yra kiek mažiau mokinių nei praėjusiais ir kad erdvios mokyklos patalpos galėtų sutalpinti bent dviem šimtais mokinių daugiau. “Šalyje mažėja gimstamumas, be to, iš vidurinės tapome pagrindine mokykla”, - paaiškino E.Stanslovaitienė.
“Vitės mokykla prieš 3 metus pradėjo keltis iš pelenų. Tai buvo tikrai “bankrutuojanti” mokykla”, - prisiminė šios mokyklos tarybos pirmininkė Sigita Barzdonienė, anksčiau dirbusi nepilnamečių reikalų inspektore. “Dabar mokykla labai pasikeitė”, - tvirtino S.Barzdonienė, akcentuodama švarą, tvarką, pedagogų dėmesį vadinamajam “sunkiam” vaikui.
E.Stanslovaitienė tikino, kad Vitės pagrindinės mokyklos mokiniams, jų tėvams ir pedagogams faktas apie Klaipėdos savivaldybės dalyvavimą bandomajame projekte - ne naujiena. Tai, ką sužino iš Švietimo skyriaus, direktorė perduoda pedagogams, šie - tėvams. E.Stanslovaitienė “Klaipėdą” tikino, jog dėl būsimos uostamiesčio mokyklų pertvarkos nėra jokios panikos, tik nuoskauda dėl mokyklą žeminančių kalbų.
Kilo panika
Vytauto Didžiojo gimnazija - ne vienintelis socialinės įtampos taškas uostamiestyje. “Klaipėdos” redakciją pasiekė S.Dacho vidurinės mokyklos VIII teatrinės klasės tėvų laiškas. Jie nežino, ar teatrinis ugdymas bus tęsiamas ir vyresnėse S.Dacho vidurinės mokyklos klasėse. Pasklidus gandams, kad netolimoje ateityje S.Dacho vidurinė liks pagrindinė mokykla, ne vienas moksleivis jau paliko savo mokyklą ir perėjo mokytis kitur. ”Panika, kurią sukuria neapibrėžtumas, gali padaryti nepataisomos žalos. Kol kas niekas argumentuotai negali įrodyti, kodėl mūsų vaikams reikia eiti į gimnazijas, kurios kol kas negali ir neturi jokių galimybių užsiimti teatriniu ugdymu. Mes sunerimę dėl savo vaikų ateities. Norėtume argumentuoto ir išsamaus atsakymo, kodėl mūsų vaikai turi ieškoti laimės kitur, kai visa tai, ko jiems reikia, turi S.Dacho mokykloje”, - rašoma tėvų laiške, adresuotame Švietimo skyriui bei Švietimo ir mokslo ministerijai.
R.Klepačienė “Klaipėdai” sakė, kad šių metų pabaigoje gali kilti dar didesnės diskusijos dėl mokyklų ateities. Mat bandomajame projekte dalyvaujančios savivaldybės turi parengti vietos mokyklų tinklo pertvarkos projektus. Kokią ateitį mato Klaipėdos švietimo architektai?
Naujausi komentarai