Dėl gimnazijos - nerimas

Tyrimas

Dėl gimnazijos - nerimas

Miesto valdžia privalo atsižvelgti į miestiečių interesus

Ar gali klaipėdiečių pamėgta Vytauto Didžiojo gimnazija likti tokios struktūros, kokia dabar yra, - su V-VIII bendrojo lavinimo bei I-IV gimnazijos klasėmis?

“Klaipėda” pasiteiravo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Rolando Pavilionio bei Klaipėdos savivaldybės tarybos Švietimo komiteto pirmininko Alfonso Zvėrkos nuomonių.

Gimnazija gali būti rami

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis “Klaipėdą” patikino, kad Vytauto Didžiojo gimnazija gali būti rami. “Naujasis Švietimo įstatymas, reglamentuojantis mokyklų įvairovę, leidžia šiai gimnazijai likti tokiai, kokia dabar yra”, - teigė Seimo narys, pridūręs, jog svarbiausia yra gimnazijos bendruomenės nuomonė. “Jei Vytauto Didžiojo gimnazijos veikla patenkina klaipėdiečių - mokytojų, mokinių, jų tėvų interesus, vadinasi, į jų sprendimą turi atsižvelgti vietos valdžia”, - sakė R.Pavilionis. Jis paspėliojo, kad Klaipėdos valdžios spaudimą gimnazijai, jai nebeleidus formuoti V klasių, gali lemti lėšų stoka arba lobistiniai interesai. “Tačiau neužmirškime, kad gyvename atviroje, demokratinėje visuomenėje. Mieste negali būti valdovų, tėra miestiečių interesai, į kuriuos privalo atsižvelgti vietos valdžia”, - tvirtino R.Pavilionis. Jis pakvietė klaipėdiečius, negalinčius Klaipėdoje apginti savo interesų, oficialiai kreiptis į jį - Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką ir paprašė “Klaipėdą” perduoti jo darbo telefoną (8-5- 2396642) bei elektroninio pašto adresą ([email protected]).

Viskas mūsų rankose

Klaipėdos savivaldybės naujos kadencijos tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Alfonsas Zvėrka “Klaipėdai” sakė, kad nei Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenė, nei savivaldybės administracija dar nesiteiravo komiteto nuomonės. “Todėl negaliu išsakyti oficialios komiteto pozicijos. Be to, nesu įsigilinęs į šią problemą tiek, kad galėčiau kategoriškai palaikyti vieną ar kitą pusę. Kita vertus, nesu suinteresuotas palaikyti kurią nors pusę. Bandau nešališkai įsigilinti į problemą”, - prisipažino A.Zvėrka. Jis priminė, kad dėl miesto gimnazijų struktūros savivaldybės taryba priėmė nutarimą prieš kelerius metus. Vadovaujantis juo, Vytauto Didžiojo gimnazijoje nuo šių metų rugsėjo 1 d. neturėtų likti V-VIII klasių. Jų neliks ir kitose miesto gimnazijose. A.Zvėrka svarstė, ar palikus dabartinę gimnazijos struktūrą nebus pažeistas savivaldybės tarybos nutarimas. “Tuomet reikėtų naujo svarstymo ir naujo tarybos nutarimo. Išnagrinėjus esamą situaciją, radus rimtų argumentų, išimties tvarka įmanoma savivaldybės taryboje įteisinti Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenės pageidaujamą variantą. Jeigu šiame mikrorajone tikrai reikalinga gimnazija su ,,priedais” - t.y. su bendrojo lavinimo klasėmis, ji kol kas gali egzistuoti”, - sakė A.Zvėrka. Ir suabejojo: “Ar yra tada prasmė tuos ,,priedus” atimti iš ,,Aitvaro” gimnazijos, joje kuriant net naują įstaigą? Kaip Vytauto Didžiojo gimnazijos netipinis modelis derinsis su visa miesto švietimo tinklo optimizavimo programa?” Šioje situacijoje matydamas pernelyg daug emocijų ir per mažai konstruktyvaus dialogo, Švietimo komiteto pirmininkas nepraranda optimizmo. “Pagaliau viskas mūsų rankose. Manau, kad miesto vadovai ir gimnazijos bendruomenė sugebės priimti protingą sprendimą”, - sakė A.Zvėrka.

Įstatymo reiks palaukti?

Iš tiesų - jei šalies įstatymai yra keičiami, atnaujinami pagal pakitusį gyvenimą, kodėl negali būti peržiūrimi savivaldybės tarybos sprendimai?

Atrodo, kad teks palaukti, kol įsigalios naujasis Švietimo įstatymas, praėjusį antradienį priimtas Seime.Opozicinė Jungtinė ir liberalų frakcija tvirtina, kad įstatyme yra Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujanti nuostata.

Konstitucijoje teigiama, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas, tačiau naujajame Švietimo įstatyme kalbama apie tai, kad mokinys, nebaigęs pagrindinio ugdymo programos, privalo mokytis pagal ją iki 18 metų. Dėl pamintos Konstitucijos nuostatos Jungtinei ir liberalų frakcijai priklausantys parlamentarai mėgins sustabdyti Švietimo įstatymo įsigaliojimą, kol nebus pašalinta Konstitucijai prieštaraujanti nuostata. Frakcija ketina kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši sustabdytų priimto Švietimo įstatymo teikimą Prezidentui Rolandui Paksui pasirašyti (Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo Prezidentas ir kai jie paskelbiami “Valstybės žiniose”).

Jungtinės ir liberalų frakcijos narys Gintaras Steponavičius mano, kad jei Seimo Etikos ir procedūrų komisija atmes frakcijos skundą ir Seimas nebegrįš prie Švietimo įstatymo persvarstymo, o Prezidentas nevetuos įstatymo, “dėl šio įstatymo nuostatų savo žodį tektų tarti ir Konstituciniam teismui”.