Tyrimas
Dėl gimnazijos - nerimas
Klaipėdoje švietimo reforma itin skubinama
Vytauto Didžiojo gimnazijos noras išsaugoti bendrojo lavinimoV-VIII klases, taip pat Švietimo skyriaus vedėjos įsakymas, draudžiantis gimnazijoje nuo rugsėjo 1-osios formuoti V klases, sukiršino Klaipėdos švietimo bendruomenę. Maža to: kai kurie gimnazijos mokinių tėvai neatmeta galimybės teisybės ieškoti administraciniame teisme.
Klaipėdos kontekste Vytauto Didžiojo gimnazija gali pasirodyti kaip išsišokėlė. Tačiau Lietuvoje veikia per 80 gimnazijų. Jų absoliuti dauguma turi gimnazijos ir bendrojo lavinimo I-VIII arba V-VIII klases.
Klaipėdoje skubama
Klaipėdoje skubama gimnazijas išgryninti, kad jose nuo šių metų rugsėjo 1-osios veiktų tik I- IV klasės. Tokios bus “Ąžuolyno” ir “Vėtrungės” gimnazijos, o po dabartinės “Aitvaro” gimnazijos stogu atsiras dvi švietimo įstaigos: “Aitvaro” gimnazija su I-IV klasėmis bei “Gabijos” pagrindinė mokykla, turinti I-VIII bendrojo lavinimo klases.
Šiame kontekste Vytauto Didžiojo gimnazijos noras išlaikyti V-VIII bendrojo lavinimo klases (kol įsigalios naujasis Švietimo įstatymas ir poįstatyminiai aktai) gali pasirodyti nepagrįstas.
Tačiau Klaipėdoje veikia E.Balsio menų gimnazija, ir kitais mokslo metais turėsianti I-XII klases. Tai pavyzdys, kad gimnazijos struktūrai vienas modelis neegzistuoja.
E.Balsio menų gimnazija - specifinė. Jos steigėja - ne Klaipėdos savivaldybės taryba, bet Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau kaip laikosi Lietuvos gimnazijos, analogiškos Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijai?
Reikia įvairovės
Įžymaus lietuvių kalbininko J.Jablonskio vardu pavadinta Kauno gimnazija už pirmąją Klaipėdoje lietuvių gimnaziją -Vytauto Didžiojo - jaunesnė 10 metų. Pernai 70-metį atšventusi J.Jablonskio gimnazija turi ir, kaip įsitikinęs direktorius Vytautas Gylys, dar ne vienerius metus turės V-VIII bendrojo lavinimo klases. V.Gylys “Klaipėdai” sakė nemanąs, kad gimnazijos turi būti it vieno numerio batas. Lietuvoje, kaip ir civilizuotame pasaulyje, turi būti mokyklų įvairovė. “Metus stažavausi Jungtinėse Valstijose, ten mačiau įvairiausius mokyklų tipus”, - sakė direktorius.
Valdžia nespaudžia
Vietos valdžia nespaudžia atsisakyti V klasių ir būtinai šiemet pradėti grynintis kitai senai lietuviškai mokyklai - Vilniaus S.Nėries gimnazijai. Ji, kaip ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija, turi gimnazijos bei V-VIII bendrojo lavinimo klases. Turės ir kitais mokslo metais. Direktoriaus Antano Suslavičiaus nuomone, vaikas - ne knyga, kurią vienąkart galima padėti vienur, kitąkart - kitur. Kol neįsigaliojo naujasis Švietimo įstatymas ir nepradėjo veikti poįstatyminiai aktai, nereikėtų skubėti ardyti gimnazijos. “Nebent pati gimnazijos bendruomenė to norėtų”, - pridūrė A.Suslavičius.
Žmonės pasipriešino
“Prieš dvejus metus mus bandė gryninti, bet sulaukė miestiečių pasipriešinimo”, - prisiminė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Elvyra Janušauskienė. Ši gimnazija, kaip ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija, turi ir gimnazijos, ir bendrojo lavinimo V-VIII klases. Taip bus ir kitais mokslo metais. E.Janušauskienė nuo “Klaipėdos” neslėpė, kad nėra gimnazijų gryninimo šalininkė, o faktą, kai po vienu stogu iš vienos mokyklos atsiranda dvi, vadina nesusipratimu. “Į gimnazijos pertvarką reikia žiūrėti žmogiškai. Kodėl visuomet turi būti teisus valdininkas, o ne gimnazijos direktorius ar mokinių tėvai?” - retoriškai klausė E.Janušauskienė, daugiau nei 30 metų dirbanti pedagoge.
Vyksta diskusijos
Ką apie gimnazijų struktūrą kalba naujasis Švietimo įstatymas, šiomis dienomis priimtas Seime, bet dar nepasirašytas Prezidento?
“Švietimo įstatymas nereglamentuoja gimnazijų struktūros. Tai bus nustatyta Vyriausybės tvirtinamais poįstatyminiais teisės aktais”, - konstatuojama “Klaipėdai” atsiųstame Švietimo ir mokslo ministerijos komentare. Kada pasirodys poįstatyminiai aktai, tiksliai nežinoma. “Siūloma įtvirtinti struktūrą 4+4+4, šiam modeliui pritaria visos didžiausios švietimo asociacijos. Veiktų 4 metų pradinė mokykla, 4 metų pagrindinė ir 4 metų gimnazija”, - teigia ministerijos Informacijos ir ryšių su visuomene sektoriaus vadovė Nomeda Barauskienė, pabrėžusi, kad dėl mokyklų struktūros tebediskutuojama.
Prie tokios mokyklų struktūros būtų pereita ne per vienerius metus. Siūlomas pereinamasis laikotarpis - iki 2007 metų.
N.Barauskienė pabrėžė vietos valdžios vaidmenį: dėl konkrečios vietovės mokyklų tinklo - kiek ir kokių mokyklų tipų veiks - sprendžia savivaldybės taryba.
Galimybė rinktis
Klaipėdos valdininkai priekaištauja Vytauto Didžiojo gimnazijai dėl jos išskirtinumo, siekia, kad mokyklos būtų lygios, bet kartu toleruoja jau ne vienerius metus uostamiestyje veikiančias katalikiškąją P.Mašioto ir vokiškąją H.Zudermano vidurines mokyklas. Šios mokyklos idealiai neatitiko visų Švietimo įstatymo normų, tačiau laikas patvirtino, kad jos reikalingos klaipėdiečiams.
“Ilgametė patirtis rodo, kad gimnazijos struktūra pasiteisina ir klaipėdiečius patenkina. Tad kodėl mums to atsisakyti? Tuo labiau kad Vytauto Didžiojo gimnazija iš valdžios nieko neprašo - tik po vienu stogu veikti V-XII klasėms”, - sakė R. Didžiokas, Vytauto Didžiojo gimnazijos tėvų tarybos pirmininkas. Jis neslėpė nuogąstavimo, kad bandyme suvienodinti mokyklas slypi pavojus, primenantis sovietmetį, kai mokyklas skyrė tik numeriai. “Skirtingos mokyklos ir gimnazijos puoštų miestą, o miestiečiams sudarytų galimybę rinktis norimą ugdymo įstaigą”, - tokia R.Didžioko nuomonė.
Naujausi komentarai