Nesutarimų tarp kaimynų beveik nebuvo. Vieningai nuspręsta – pokyčiai būtini.
„Prašytis prašėsi jau remonto. Senas namas, statytas 1963 metais“, – sakė Vitalija.
Anot Vitalijos, gyventi čia jau buvo nemalonu – viskas nuolat genda, o ir vaizdas nekoks.
„Ir visa santechnika, ir laiptinė – vienu žodžiu, viskas, kas tik įėjo į renovaciją“, – pasakojo Vitalija.
Pernai Vilniuje renovuotas 51 daugiabutis. Tačiau eilėje – daugiau nei 5 tūkstančiai. Įtikinti gyventojus – nelengva, mat pritarti turi daugiau nei pusė.
„Priėmus sprendimą renovuoti, reikia parengti investicinį planą, tada per kitus susirinkimus reikia jau 55 procentų balsų, kad būtų gautas lengvatinis kreditas. Ir vienas balsas dažnai lemia viską“, – aiškino APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Neretai ties antruoju etapu viskas ir baigiasi. Lietuvoje renovuoti reikia daugiau nei 30 tūkstančių daugiabučių, o atnaujinta – vos 12 procentų.
„2025 metais buvo renovuoti 359 daugiabučiai namai. Jeigu kalbėtume penkerių metų atgal perspektyvoje, anksčiau būdavo apie 300 namų. Tad rezultatai gerėja“, – teigė G. Burbienė.
Vis dėlto, anot ekspertų, tai – lašas jūroje. Tikslai buvo kitokie: per metus – bent po tūkstantį renovacijų.
„Toli gražu to nepasiekiame“, – sakė bendrovės „Santermita“ direktorius Ramūnas Radavičius.
Dalis gyventojų renovacijai priešinasi bet kokia kaina – net jei namo sienos kiauros, o šildymo sąskaitos siekia kelis šimtus eurų.
„Jeigu papuola namas, kuriame yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių, natūralu, kad gyvenimo tikslai skiriasi“, – aiškino „Atnaujinkime miestą“ direktorius Laurynas Šeškevičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Lietuva yra įsipareigojusi mažinti iškastinio kuro naudojimą. Iki 2050-ųjų užsibrėžta, kad visi pastatai pasiektų bent B energetinę klasę. Šiuo metu apie 80 procentų pastatų siekia tik D klasę.
„Tie tempai neatitinka lūkesčių, kurie keliami jau Europos lygmeniu“, – pripažino Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė.
Efektyvių sprendimų, kaip gyventojus paskatinti renovuoti savo namus, kol kas nerado nė viena Vyriausybė. Tačiau ekspertai akmenis meta ne į gyventojų daržą.
„Turėtų palengvinti patį renovacijos procesą“, – sakė L. Šeškevičius.
O procesas ilgas – nuo paraiškos pateikimo iki galutinio rezultato gali praeiti ir ketveri metai.
„Biurokratinis mechanizmas, statybos, viešieji pirkimai, taip pat rangovų kiekis rinkoje riboja renovacijos tempus“, – aiškino L. Šeškevičius.
„Per tą laikotarpį projektai išbrangsta, gyventojai tampa nepatenkinti, tenka grįžti į pradinį tašką ir koreguoti dokumentus. Tai – didelė problema“, – teigė R. Radavičius.
Dabartinis renovacijos etapas baigsis balandį, o kitas paraiškas gyventojai teiks rugsėjį. Anot R. Radavičiaus, tai – dar viena problema, nes toks tarpas neleidžia rangovams planuoti darbų į priekį.
„Rinkos dalyviai, dirbantys statybų sektoriuje, turi patrauklesnių ir aiškesnių projektų, todėl fokusuojasi į kitus segmentus“, – sakė jis.
To rezultatas – iš rinkos pasitraukiantys dalyviai, nes renovacija tampa nepatraukli.
„Turint daugiau nuoseklumo ir ilgalaikio aiškumo rinkai, verslas prisitaikytų ir atsirastų galimybė turėti ženkliai daugiau objektų“, – teigė L. Šeškevičius.
Ministerija tikina jau rengianti pakeitimus. Pradėti žadama nuo vietų, kur sunkumų, neva, kyla daugiausia. Teigiama, kad dažnai viskas priklauso nuo bendrijos pirmininko ir jo įsitraukimo.
„Kalbame apie kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus administratoriams, griežtesnius kvalifikacinius reikalavimus ir atsakomybę, kurią turėtų prisiimti už projekto įgyvendinimą“, – sakė L. Lukoševičienė.
Gaunantiems šildymo kompensaciją renovacija nieko nekainuoja. Ministerija žada daugiau lėšų skirti ir kitiems – šiuo metu sunkiai besiverčiantiems kompensuojama iki 30 procentų renovacijos išlaidų, o nuo rugsėjo žadama padengti apie 80 procentų.
(be temos)