Darbų netrūksta ir nepritrūks

Vyriausybė patikslintame ateinančių metų biudžete rūmams iš pradžių siūlė papildomai skirti 18 mln. litų. 50,6 mln. litų planuota skirti statyboms, o naujos įstaigos – nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų – administravimui ir personalo algoms – dar 12,8 mln. litų. Kilus triukšmui Vyriausybė nubraukė 4 mln. litų, skirtų turtui įsigyti, bet paliko 44 mln. litų statyboms baigti.

"Skaudina su mūsų veikla nesusipažinusių žmonių pasakymai, kad dabar darbuotojai nieko neveikia", – "Vilniaus dienai" guodėsi būsimasis naujojo muziejaus direktorius Vydas Dolinskas, šiuo metu vadovaujantis Lietuvos dailės muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų filialui.

– Kam reikalinga nauja biudžetinė įstaiga? Kuo jos veikla skirsis nuo dabartinio Lietuvos dailės muziejaus filialo, kuriam vadovaujate?

– Filialas sumanytas kaip tarpinė naujos institucijos kūrimo stadija. Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijoje ir įstatyme užfiksuota, kad atkurtus Valdovų rūmus turi administruoti atskira nepriklausoma nacionalinė įstaiga. Iš principo gal ir nebūtų didelio skirtumo, gal tas filialas ir toliau galėtų būti kokio nors nacionalinio muziejaus padalinio, bet Valdovų rūmų veikla bus specifinė, tai naujas darinys, todėl nebūtų racionalu rūmus palikti kito muziejaus struktūroje. Be to, Valdovų rūmai bus nemaža institucija su daugybe ekspozicijų ir 150 darbuotojų.

– Ką veiks šitiek darbuotojų?

– Valdovų rūmuose bus 60 ekspozicijų salių – trims salėms vienas apsaugos darbuotojas. Jau dvidešimt. Drabužinės, detekciniai vartai, kasos – iš viso vien lankytojus aptarnaujančio personalo reikia 30–35 žmonių. Toliau – apsaugos postai, kurie dirba kiaurą parą. Dar dvidešimties darbuotojų reikės. Numatyta ir maždaug 20 žmonių grupė, kuri sudarytų Mokslo tyrimų centrą: archeologai, architektai, istorikai, menotyrininkai iš Pilių tyrimo centro. Jie tęs jau dvidešimt metų vykdomus tyrimus, apibendrins surinktus radinius. Dar apie dešimt žmonių dirbs restauratoriais. Bus skyrius, kuriame dirbs gidai ir edukacinių programų vedėjai – dar apie dešimt žmonių. Administracijoje dirbs tik 7–8 žmonės, dauguma darbuotojų bus susiję su moksline, edukacine veikla ar lankytojų aptarnavimu.

– Ką iki liepos veiks naujojo muziejaus darbuotojai?

– Liepos 6 d. rūmai turi atverti duris. Daugelis muziejų kartais per dešimtmetį tiek darbo padaro, kiek dabar reikia padaryti dvidešimčiai žmonių daugiausia per metus. Kartais skaudina su mūsų veikla nesusipažinusių žmonių pasakymai, kad dabar darbuotojai nieko neveikia. Jei oponentams reikėtų padaryti nors vieną salę, tai pareikalautų metų ar dvejų. Ir turbūt už tokį muziejininko atlyginimą dar ir nedirbtų: nuo 5–6 MGL paprastiems darbuotojams iki 14–16 MGL direktoriams ir pavaduotojams. Aišku, dar priedai yra. Bet jų dydis priklausys nuo finansavimo ir nuo institucijos darbo: ar daug žmonių pritrauksim. Net ir kontroversiški rūmų vertinimai daro mums reklamą ir tikėsimės, kad daugelis ateis bent pasižiūrėti.

– Kaip atrodys Valdovų rūmų muziejus po penkerių metų?

– Po penkerių metų Valdovų rūmai turėtų būti aktyviai veikianti kultūros institucija. Kokiais 2013–2014 m. Valdovų rūmai taps integralia Lietuvos sostinės turizmo ir kultūros dalimi. Nors rūmai pirmiausia statomi Lietuvos kultūrinei visuomenei, tačiau yra ir kitas tikslas – sulaikyti turistus dar pusdienį Vilniuje. Tai įgyvendinsime tiek patys traukdami turistus, tiek ir teikdami informaciją, ką dar verta Vilniuje ir Lietuvoje aplankyti.

– Kultūros ministerijai paskelbus konkursą eiti būsimo muziejaus direktoriaus pareigas jūs buvote vienintelis kandidatas. Kaip jums atrodo, kodėl daugiau neatsirado?

– Tai tų kitų ir paklauskit. Gal tiesiog niekas nenorėjo apsiimti. Kai klausėte, kas bus po penkerių metų, galiu dabar pasakyti: po penkerių metų bus daugiau kandidatų į direktoriaus postą, nes viskas jau veiks ir reikės tik prižiūrėti. Beje, kandidatų dabar buvo ieškoma: kai kurios politinės partijos siūlė kai kuriems saviškiams šitas pareigas. Bet manau, daugelis žmonių supranta, koks tai sunkus darbas: daug kritikos, daugybė kontroversiškų vertinimų. Žiūrima į kiekvieną smulkmeną, kritikai ieško, prie ko dar galima prisikabinti.

– O kur įsikurs naujosios įstaigos darbuotojai? Pačiuose rūmuose?

– Kada nors taip. Kabinetai jau įrengti, tačiau nėra nei kanalizacijos, nei vandentiekio. Dailės muziejus nesiruošia mūsų išvaryti iš čia (Radvilų rūmų – red. past.). Ir dabar mūsų žmonės dirba išsibarstę keliose vietose. Tai dar viena bėda. Kuriama įstaigą, yra grandiozinių planų, bet nesukurtos elementarios darbo sąlygos: nėra patalpų, trūksta darbo rankų, žmonės turi aukoti savo laisvalaikį. Ilgai niekas to nepatemps. Žinoma, susikaupus galima šį bei tą padaryti. Pavyzdžiui, 1999 m. įsisiūbavus krizei, Taikomosios dailės muziejuje buvo atidaryta krikščionybės paroda, kurioje buvo pusantro tūkstančio eksponatų, ji užėmė 3 tūkst. kv. m plotą. Per pačius sunkiausius laikus. Tiesa, skolos už šios ekspozicijos įrengimą buvo mokamos turbūt iki 2003–2004 m.

– Ar neištiks amžinų skolininkų likimas Valdovų rūmų – juk dabar irgi finansiškai sunkūs laikai…

– Gali būti, bet mes jau priėjome iki sutarčių pasirašymo. O jas pasirašysim tik tada, jei turėsim kažkokių garantijų. Mūsų partneriai užsienyje, tarkim Lenkijoje ar Latvijoje, patys išgyvena panašią padėtį ir mus supranta, nors, žinoma, apetitą tenka karpyti. Patvirtinus biudžetą žinosime visas savo galimybes, bet tūkstantmečio atidėti vis vien negalima.

– Pakalbėkime apie finansavimą. Kokio tikitės?

– Kiek skirs… Strateginiai planai pristatyti liepą, bet jau tada Finansų ministerija pasakė, kad būtų nerealu, jei skirtų visą finansavimą. Statyboms baigti, jei gerai pamenu, reikėjo 32 mln., o įstaigai prašėm turbūt kokių 17 mln. Reikia įsigyti baldų, ekspozicinės įrangos, vitrinų – visa tai brangiai kainuoja. Bet iškart keli milijonai nurėžti – esą to būti negali. Kai gausim, tada žiūrėsim, kaip su tais pinigais verstis.

– Ar tiesa, kad į naująją įstaigą dirbti ateis buvusi Ministro pirmininko sekretoriato vedėja Džiuljeta Žiugždienė? Gal ir daugiau Algirdo Brazausko fondo ir aplinkos žmonių darbuosis pas jus?

– Negaliu pasakyti nei taip, nei ne, nes niekas nesutarta. Bet jei ji eitų į Valdovų rūmus dirbti pavaduotoja administracijai, manau, kad tai būtų didelė paspirtis organizacine prasme. Ponia Žiugždienė, kaip organizatorė ir vadybininkė, manau, įrodė savo galimybes dirbti. Be to, ji turi ir mokslo laipsnį – dėsto Pedagoginiame universitete. Apskritai, komanda Valdovų rūmams renkama pagal asmens kompetenciją. Tarkim, į Mokslo tyrimų centrą neateis žmogus iš šalies – ten, kaip jau sakiau, dirbs specialistai iš Pilių tyrimo centro. Kai kurie ten kasinėjimus vykdo jau dvidešimt metų. Beje, tarp tų ilgiausiai dirbančių yra žmonių, kurie darbavosi ir pirmosios krizės laikotarpiu – pusantrų metų be algų dirbo. Būtent tokių žmonių pagrindu ir formuojama naujojo muziejaus komanda.

– Nejaugi šiais laikais dar įmanoma rasti iš idėjos dirbančių žmonių?

– Jų kaskart bus vis mažiau. Ir kritikai, ir žiniasklaida užsipuola – kas čia bus per liokajai ir freilinos. Labai didelis klausimas – ar jie patys tokiomis sąlygomis sutiktų čia dirbti? Manau, kad net nepasižiūrėtų į šitą pusę. Darbo laikas formaliai normuotas, bet, pavyzdžiui, kai reikia paruošti tekstus ekspozicijoms – rašom savaitgaliais ar vakarais, nes dieną dirbti reikia, dažnai ir fizinius darbus.