Darbdaviai sutinka, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo šių metų vidurio būtų pakeltas nuo 800 iki 900 litų. Tačiau, pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, kartu turėtų būti "šiek tiek liberalizuoti darbo santykiai".

– Ar reikia kelti MMA?

– Manome, kad MMA kėlimas iš esmės jau pribrendo. Jis labiau reikalingas nei nereikalingas. Bet MMA kėlimas turės ir neigiamo, ir teigiamo poveikio.

– Koks tas neigiamas poveikis?

– Jų bent keli. Regionuose veikiančios įmonės vis dar generuoja ne tiek pridėtinės vertės, kad galėtų žmonėms mokėti didesnes algas.

Kitas neigiamas padarinys – valstybiniame sektoriuje nemažai žmonių gauna minimalų atlyginimą. Todėl šis žingsnis automatiškai padidins biudžeto išlaidas. Tai gali priversti valstybę daugiau skolintis, didinti mokesčius arba dar apkarpyti išlaidas kažkokioms programoms.

– Bet teigiamas MMA kėlimo aspektas tikriausiai būtų teisėti žmonių lūkesčiai – juk jie tikrai jau nusipelnė bent kiek didesnių algų?

– Tai tiesa. Turint galvoje, kad žmonių išlaidos maistui, šildymui, transportui ir kitoms būtiniausioms reikmėms per pastaruosius kelerius metus gerokai padidėjo, išgyventi už tą nustatytąjį MMA – 670 litų "į rankas" – tikrai labai sunku, netgi nebeįmanoma. Ypač dideliuose miestuose.

Todėl ir manome, kad jau nebeetiška mokėti darbuotojams tokį menką darbo užmokestį.

– Kaip vertinate galimybę atskiruose Lietuvos regionuose nustatyti diferencijuotą MMA – didesniuose miestuose didesnį, o mažesniuose, ekonomiškai silpnesniuose regionuose jis būtų mažesnis?

– Tai nebūtų efektyvu Lietuvos sąlygomis. Sulauktume įvairių pažeidimų ar tokios tvarkos apėjimų. Pavyzdžiui, įmonė gali registruotis viename regione, o dirbti visai kitame. Taip atsivertų galimybės mokėti mažesnes algas.

Todėl diferencijuotas MMA nėra išeitis. Grynai iš žmogiškosios pusės – kuo, tarkim, Vilnius geresnis už kokį Rokiškį?

– Premjeras Andrius Kubilius užsiminė, kad MMA pakėlimas nuo 800 iki 900 litų galimas tuo atveju, jeigu būtų priimti tam tikri sprendimai dėl darbo rinkos liberalizavimo. Darbdaviai tikriausiai tam neprieštarautų?

– Mes remiame tokius savotiškus mainus. Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esame parengę teisės aktų projektus, pagal kuriuos darbo santykiai taptų šiek tiek lankstesni. Tikimės, kad šis projektų paketas bus patvirtintas Seime. Linkime premjerui sėkmės įtikinant politikus pritarti jam.

– Darbo rinkos liberalizavimas visada labai gąsdina paprastus darbuotojus...

– Manome, kad parengtasis įstatymų paketas netgi yra palankesnis darbuotojams. Pavyzdžiui, leistų jiems dirbti ne visą darbo dieną, lankstesniu darbo grafiku.

Taigi sutinkame mokėti darbuotojams šiek tiek daugiau, tačiau norėtume šiek tiek lankstesnių darbo sąlygų, kurios ilgainiui ir darbuotojams bus naudingos.

– LPK pasisako už MMA padidinimą iki 850 ar iki 900 litų?

– LPK prezidiumas yra pasisakęs už didinimą iki 900 litų.

– Nuo kada?

– Nuo šių metų liepos 1 d. Su ta sąlyga, kad bus priimtas mano minėtas darbo santykius peržiūrintis įstatymų paketas.

– O jeigu nebus jam pritarta?

– Tada gali būti ir kitokie sprendimai dėl MMA didinimo.

– Kodėl nesiūloma kiek radikaliau didinti MMA, pavyzdžiui, iki 1 000 litų?

– Dėl mano jau minėtų neigiamų tokio žingsnio padarinių. Biudžetui ir darbdaviams tai būtų pernelyg didelė našta. Tai gerokai padidintų šešėlį.

Bet nematome problemos, jeigu palaipsniui būtų prieita ir iki 1 000 litų MMA. Tarkim, nuo kitų metų pradžios ar vidurio jis galėtų būti tiek padidintas. Dabartinės sąlygos to kol kas neleidžia daryti nuo šių metų liepos.

– Lietuvoje darbo santykiai apmokami labai smarkiai. Gal čia vertėtų ką nors keisti?

– Apie tai tikrai dera diskutuoti. Manome, kad reikėtų svarstyti ir ieškoti galimybių sumažinti mokestinę naštą darbo santykiams.

Kol kas Lietuvoje darbo jėga yra viena iš labiausiai apmokamų visoje Europos Sąjungoje. Vargu ar lyderystė šioje srityje yra perspektyvi. Investuotojams, norintiems ateiti į tradicines pramonės šakas Lietuvoje, tiesiog neapsimoka to daryti. Štai, sakykim, norėjo "Continental" padangų gamintojai ateiti į Lietuvą. Bet susipažino su darbo jėgos apmokėjimo sąlygomis, pasibaisėjo ir neatėjo.

Kartais tikrai klaikiai atrodome ES kontekste, kai kalbame apie darbo jėgos apmokestinimą Lietuvoje. Reikėtų tuos mokesčius mažinti. Tikrai apsimokėtų tai daryti su 5–10 metų perspektyva. Grįžtų tie biudžeto praradimai per investicijas, per nedarbo mažinimą, per vartojimo didinimą.