Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sako, kad ruošiamasi nustatyti stojimo į aukštąsias mokyklas slenkstį. Anot jo, tai padėtų didinti studentų motyvaciją ir kovoti su nusirašinėjimu.
„Mes vis dar turime universitetų, kurie priima be stojamojo balų skaičiaus - visi, kurie atėjo šiaip ne taip įgiję bendrąjį išsilavinimą, yra priimami. Jie priimami ne į techninius mokslus, bet į socialinius. (...) Tai tikrai ne tie motyvuoti žmonės, kurie atėjo įgyti žinių, bet kurie atėjo pasiimti diplomo, iš kitos pusės uždirbdami pinigus universiteto išsilaikymui. Slenksčio įvedimas stojimui į aukštąją mokyklą - taip pat yra tas būdas, tas pirmas žingsnis, ką mes ruošiamės padaryti, kad atsirinktume vis tik žmones, kurie turi motyvaciją mokytis“, - antradienį kalbėjo ministras.
D. Pavalkis tikina, jog yra būdų nustatyti kartelę, tačiau galutinai dėl to dar neapsispręsta.
„Su universiteto autonomija ne kaunasi, bet švelniai stumdosi ir ES vadovybė - tai bendra problema ne tik Lietuvai, bet ir visai ES universitetų autonomija. Todėl yra pasiūlyta nauja reitingavimo sistema, ką pasiūlė Europos Komisija. (...) Iš kitos pusės yra neuždrausta pagal jokius autonomijos įstatymus su universitetais sudaryti sutartis, nes universitetai naudoja pakankamai daug viešųjų finansų - apie 500 mln. litų universitetų sistemos išlaikymas. Taip kad jeigu valstybė duoda viešuosius finansus, ji turėtų žinoti, ką jie už tai daro, kaip daro ir kas iš to išeina“, - kalbėjo jis.
„Variantų yra, bet mes nė vieno dar nesame pasirinkę, nusprendę ir apsisprendę, kaip tą darysime. Mes aiškiai suvokiame ir šiandieninis tyrimas parodė, kad tą reikia daryti, bet viskas iš eilės“, - teigė ministras.
Antradienį pristatytas Lietuvos studentų sąjungos organizuojamas tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas 2013“ parodė, jog per viešus atsiskaitymus labiausiai sukčiauja socialinių ir technologijos mokslų studentai.
Pasak D. Pavalkio, nusirašinėjama tada, kai „žmogus nori tik diplomo, o nenori žinių ir nemato perspektyvos, kad tos žinios jam bus reikalingos“.
„Mes kaip švietimo sistema gauname kritikos iš pramonininkų, verslininkų, iš darbdavių, kad tie studentai kažką moka, bet vis tiek jie nemoka iki galo. Manyčiau, kad vienas iš problemos sprendimų bus studentiškų krepšelių ir apskritai priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos peržiūrėjimas. Antras dalykas turėtų būti - kai kurios mokyklos pradėjo daryti - studento karjeros, įsidarbinimo, karjeros, pajamų augimo stebėsena po specialybių. Tik tada mes galėsime pasakyti, ar tai, ką tos aukštosios mokyklos paruošė, (...) yra reikalinga visuomenei. Tik tas, aš manau, padės sustatyti viską į savo vietas“, - kalbėjo jis.
Naujausi komentarai