Buvęs kariuomenės vadas: vis dar yra nemažai blaškymosi

– NATO priėmė naujus gynybos planus. Dabar NATO šalys ruošia savo gynybos kariuomenes, kad jos atitiktų tuos planus. Tačiau ar atvejis, kai į Latviją įskrido rusų „Shahed“ dronas, neparodo, kad svarbu yra ne tik turima ginkluotė, bet ir sprendimo priėmimo sistema, algoritmas? Nes NATO oro policijos naikintuvai Latvijoje nepakilo, nes nebuvo pasiekti kriterijai. Ar nematote spragų sprendimo priėmimo algoritme, bent savo tarnybos metais?

– Bent jau mano laikais, nežinau, kaip yra dabar, galbūt viskas yra pasikeitę, bet ir iš Baltijos šalių buvo vykdyta Oro policijos misija, tai nėra oro gynyba, tai šioje vietoje, ar yra kas nors pasikeitę, ar įgaliojimai dabar yra sutekti labiau Vyriausybei ar Skrydžių valdymo centrui, kuris yra dislokuotas Karmėlavoje, ar jis dabar gali priimti sprendimus dėl vieno ar kito oro taikinio numušimo, klausimas, reikėtų pasižiūrėti ir paklausti tų, kurie dabar yra atsakingi už tai. Mano laikais, ta procedūra buvo labai griozdiška ir tikrai labai neefektyvi, tą ginkluotę, kurią turėdavo Oro policija, jie galėdavo naudoti tik savigynos tikslais, nebuvo kalbos apie teritorijos gynybą. Čia turbūt reikia kažkokių korekcijų. Jei jos iki šiol dar nėra padarytos, tai jos greitu laiku tikrai turėtų būti pradėtos daryti.

– Ar turite įžvalgų, kodėl nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kalbama, kad reikėtų kalbėti apie tai, kad NATO oro policijos misija būtų pakeista į oro gynybos, kad tie naikintuvai galėtų ne tik pasitikti, bet ir galbūt imtis griežtesnių priemonių? Kodėl tai nepakeičiama?

– Aš manau, kad yra priimti nauji NATO gynybos planai, mes nežinome detalių, galbūt daug kas yra pasikeitę, sunku pasakyti. Tačiau, kiek atsimenu iš praeities, kiekviena NATO šalis turi sudėtingus ir skirtingus sprendimo priėmimo procesus. Anksčiau visą laiką būdavo, kad ne tik reikėdavo derinti su NATO karine vadovybe, bet ir sulaukti politinių sprendimų prieš priimant vieną ar kitą sprendimą. Ir aplamai niekas kariškiams neleisdavo priimti sprendimų, reikėdavo laukti tol, kol politikai priims sprendimą ir uždegs žalią šviesą toliau kariškiams imtis karinių priemonių. Galbūt tai jau yra pasikeitę šiuo metu. Anksčiau spendimų priėmimo procesas buvo labai griozdiškas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Prieš keletą savaičių buvo pristatymas apie fortifikacijas, kontrmobilumo priemones, keliose pasienio vietose įrengtos kontrmobilumo priemonės. Buvęs krašto apsaugos ministras ir buvęs kariuomenės vadas buvo skeptiški, jie sakė, kad šiuo metu nereikėtų to statyti, nes kariuomenė tai planuoja statyti tada, kada reikės. Pasikeitė vadai, pasikeitė ir veiksmai. Ar neatrodo, kad tai labiau politinis spendimas, o ne grįstas karine logika?

– Karinė logika, be abejonės, turi būti ir kariuomenės vadas ar Gynybos štabas yra pirmieji politikų patarėjai. Dabar priimti sprendimai kurti tuos parkus ir tas inžinerines stabdymo priemones sukaupti vienoje ar kitoje vietoje – visa tai turi būti sumanymo dalis, tai neturi būti chaotiška, kad, štai, dabar prie sienos, kuri yra beveik 600 km, pridarome visokių inžinerinių priemonių, prikasame griovių, viską sustatome ir viskas yra gerai, čia sustiprinsime savo gynybines galimybes, taip tikrai nėra. Sumanymas turi būti labai aiškus, jis turi būti aptartas su sąjungininkais, kurie dislokuoti Lietuvoje, jie turi žinoti, kurios vietos bus minuojamos ir kur stovės inžinerinės užtvaros, kokia bus tų inžinerinių užtvarų ugnies priedanga ir kaip jie visi kartu veiks. Jie tikrai turės pradėti veikti nuo pirmos užpuolimo minutės, nuo pat invazijos pradžios. Galioja ir tokia taisyklė, kad, jeigu kariuomenė yra užpuolama, nereikia politinių sprendimų, ji tuoj pat turi pradėti gintis. Tai tiek amerikiečiai, tiek vokiečiai, tiek visi kiti, kurie šiuo metu yra dislokuoti Lietuvoje, iškart nuo pirmos invazijos minutės turės teisė ginti patys save.

– Ką reiškia, kad nuo pirmos minutės jie gali ginti patys save? Kaip tai dera su šalies gynyba?

– Tai dera su šalies gynyba. Tie kariniai vienetai turi pradėti veikti išvien su Lietuvos kariuomene, nebent būtų priimti politiniai sprendimai evakuoti šiuos karinius dalinius. Bet net ir jei jiems gresia užpuolimas, jie turi pakeisti savo dislokacijos vietą, eiti iš susitelkimo rajono, palikti kareivines, ir visus tuos dalykus reikia derinti kartu su Lietuvos kariuomene, nes jie bus puolami be jokios abejonės. Jau vėliau ateis politiniai sprendimai dėl to pradėti plataus masto NATO karinę operaciją ar ne. Tačiau iki to laiko, kol politiniai sprendimai bus priimti, be abejonės, visi užsienio kariai, kurie dislokuoti Lietuvoje, turės pradėti veikti kartu su Lietuvos kariuomene, ir tai yra gera žinia Lietuvai.

– Estijos gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas davė išsamų interviu, kuriame paminėjo keletą dalykų, kurie viešumoje retai girdimi, apie NATO gynybos planus ir tai, kokiam karui ruošiasi Estija. Vienas iš paminėtų dalykų – kad estai ruošiasi būti pasirengę net neįsileisti priešų į Estijos žemę, kad jų tikslas turi būti tolimais būdais per sieną naikinti taikinius pačioje Rusijoje ir netgi Estijos gynybos štabo viršininkas sako, kad estai neturi laukti, kol gaus patys pirmąjį smūgį, estai turi būti pasirengę suduoti pirmąjį smūgį. Ar jūs įsivaizduojate, kad NATO valstybė, netgi žvalgybai indikavus, kad yra didelė grėsmė, pirma suduoda smūgį rusams?

– Be jokios abejonės tu gali būti apkaltintas, kad pirmas pradėjai puolimą, kad tu išprovokavai karą. Ir dabar rusai labai dažnai sako, kad karas Ukrainoje prasidėjo dėl to, kad ten buvo pavojus, kad amerikiečiai ir NATO dislokuos savo raketinius ginklus, kurių atstumas leidžia pasieki Maskvą ir visus kitus jautrius Rusijos miestus europinėje dalyje. Visa rusų argumentacija, taip buvo ir su Vengrija, ir su Čekoslovakija, ir su Afganistanu, buvo, kad mes einame į tą šalį, nes tai yra prevenciniai mūsų veiksmai, dėl to, kad jeigu mes pirmi neateisime, ateis amerikiečiai ir NATO nariai. Estijos kariuomenės vadas kartoja, ką rusai labai mėgsta kartoti – kad mes pirmi pradedame veiksmus dėl to, kad jie nepradėtų. Be to, taip pat buvo ir Suomijos atveju 1939 m. Tai yra labai abejotinas pretekstas. Gal taktiškai galima jį svarstyti, bet esmė yra ta, kad tu iškart duodi argumentus jų pusėn ir dienos pabaigoje gali būti pats apkaltintas, kad tu išprovokavai karą ir tu jį pirmas pradėjai.